Petras (Uola)

Girdėta Evangelijos pagal Matą ištrauka (plg. Mt 16,13-20) traukė visų dėmesį dėl to įvaizdžio: žodžių Petras ir uola – graikiškai Pétros ir pétra - žaismo. Galvojant, kad pokalbis tarp Jėzaus ir apaštalo vyko aramėjiškai, tas ryšys dar aiškesnis, nes lieka tik vienas žodis Kefa': jis reiškia ir tikrinį vardą Petras, ir bendrinį – uola.

 

Kaip žinoma, apaštalas buvo vardu Simonas – žydams įprastas vardas, ypač jo forma Simeonas, pagal vienos Izraelio genčių vardą, kurio prasmė populiariai išaiškinta Pradžios knygoje: Viešpats išgirdo (Pr 29,33). Simonas buvo garsaus II a. pr. Kr. aukštojo kunigo, išgirto Siracido knygoje (plg. Sir 50), vardas. Simonas buvo ir kitas Jėzaus mokinys, pramintas zelotu gal dėl to, kad priklausė pagrindiniam judėjimui prieš romėnus. Simonu vadintas ir vienas iš brolių Makabiejų, o Simono burtininko istorija papasakota aštuntajame Apaštalų darbų skyriuje.

 

Ir štai Jėzaus valia Simonas tampa Petru – Uola. Rytų pasaulyje vardo pakeitimas reiškia ir naują įpareigojimą, ir naują žmogaus likimą. Gal todėl Paulius savo laiškuose apaštalą vadina Uola, netiesiogiai patvirtindamas Jėzaus pasirinkimą.

 

Jonas pasakoja kitokią vardo pasikeitimo istoriją nei Matas, paskelbdamas, jog tai įvyko apaštalo pašaukimo dieną: Jis (Andriejus) pirmiausiai susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas (tai reiškia: „Petras – Uola“)“ (Jn 1,41-42).

Nuo tos akimirkos Betsaidos žvejui prasideda naujas gyvenimas, kurį šiandien prisimename ir šloviname.