Patepimas

Ei, broliukai ir sesutės, apsičiupinėkite! :))) Ar dar jaučiate savo kūne šventojo aliejaus žymes?        "Juk Dievas mus ir jus sutvirtino ir patepė Kristui; jis pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą " (2 Kor 1,21-22).

Patepimas hebrajų kultūroje nuo seniausiųjų laikų būdavo karalių, kunigų ir pranašų įšventinimo (t.y. paskyrimo eiti pareigas) apeigų dalis: prisiminkime ST Saulių ir Dovydą, pateptus Samuelio ir Izraelio valdovų.

Hebrajų kalbos dalyvis pateptas – mašiach (kylantis iš veiksmašodžio mašach - patepti) – lietuvių kalboje naudojamas kaip terminas Mesijas, graikiškasis šio žodžio atitikmuo - christos (iš veiksmažodžio chrüo - patepti) - lietuviškasis Kristus.

Karalius būdavo patepamas aliejumi. Taip išreiškiant, jog jis ne visavaldis, bet kažkas panašaus į Dievo - tikrojo Izraelio Karaliaus - bendradarbį. Įdomumo dėlei - Senajame Testamente visi karaliai yra vertinami pagal karalių Dovydą. Karalius pagal Dievo širdį, gavęs Jo pažadą, jog Dovydo dinastija išliks amžinai - jis tampa tarsi atskaitos tašku. Jei kitas karalius eina Dovydo pėdomis - jis geras. Jei ne - jis blogas. Todėl, pvz. karalius Manasas Biblijoje susilaukia labai mažai dėmesio, nors jis valdė beveik 60 metų! Ir jo valdymo laikotarpiu Izraelis klestėjo. Tačiau jis nuėjo tikėjimo klystkeliais, todėl Šventraštis labai kritiškas jo atžvilgiu.

Patepimas būdavo ir kunigų įšventinimo ženklas. Štai 133 psalmė apgieda Aaroną, hebrajų dvasininkų pradininką:

Štai kaip gera ir kaip malonu,
kur žmonės gyvena  vienybėje!
...
Tai lyg brangus aliejus ant galvos,
varvantis į barzdą – Aarono barzdą,
kol nuteka ant apykaklės jo apdaro.

Izaijo pranašystėje (61,1) skaitome: Viešpaties Dievo dvasia su manimi, nes Viešpats patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų, paskelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams, o Jėzus, skaitydamas šios pranašystės tekstą Nazareto sinagogoje sako, jog tai Jis - Jėzus - ir yra tasai pateptasis (t.y. Kristus, Mesijas), kuriame išsipildo šie žodžiai. Jėzų Pateptuoju išpažįsta ir Petras, sakydamas: Tu esi Mesijas (t.y. pateptasis), gyvojo Dievo Sūnus! (Mt 16,16).

Aliejus simbolizavo, kad Dievo galia sklinda į išrinktąjį taip, kaip jis įsiskverbia į mūsų odą. Katalikų Bažnyčios Katekizme skaitome: Patepimas biblinėje ir antikinėje simbolikoje turi daug prasmių: aliejus yra gausumo ir džiaugsmo ženklas, jis nuvalo (prieš prausiantis ir nusiprausus) ir daro kūną miklų (juo tepasi atletai ir imtynininkai); jis yra gydymo ženklas, nes malšina mėlynių ir žaizdų skausmą; pateptasis spindi grožiu, sveikata ir jėga.

Jėzus trokšta nešti gerąją naujieną visų laikų krikščionis; o jie, per krikštą, taip pat įsitraukia į Jo misiją. Sutvirtinimo sakramentu krikščionis gauna Šventosios Dvasios ženklą, antspaudą, kuris ženklina visišką priklausomybę Kristui, amžiną tarnavimą Jam, bet drauge ir dieviškosios globos pažadą didžiojo paskutiniųjų laikų išmėginimo metu (KBK 2sk, 1296).

Parengta pagal KBK bei G.Ravasi "ŽODIS IR ŽODŽIAI", Katalikų pasaulio leidiniai 2005