Palyginimas

Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais (Mt 13,3).

Palyginimu graikai vadino bendrosios simbolinės prasmės pasakojimą. Taip istorija apie nederlingame lauke sėjantį Palestinos valstietį tampa pamoka apie Dievo karalystę, kai grūdas, nepaisant visų kliūčių, sugeba įsitvirtinti ir duoti vaisių.

Akivaizdu, kad palyginimas susijęs su simboline mąstysena, būdinga Jėzaus klausytojams, todėl jis tampa švietėjiškos pedagogikos metodu, jau išmėgintu Senajame Testamente, ypač pamėgtu Jėzaus, kuris atsiskleidžia kaip kerintis pamokslininkas, gebantis pavergti savo klausytojų protus ir širdis. Simbolinė kalbėsena būdinga visoms kultūroms ir yra būtina perteikiant Dievo slėpinį.

Tačiau kai kuriose evangelijų vietose pastebimas tam tikras palyginimų santūrumas, juos skiriant tik minioms, nes mokiniams duota pažinti dangaus karalystės slėpinius, o jiems neduota (Mt 13,11). Šis santūrumas pastebimas ir pirmųjų amžių Bažnyčioje,  kuri siekė išvengti palyginimų, kad tiesiogiai gautų jai Kristaus skirtą Apreiškimą.

Juk palyginime skirtumas (tarp to kas pasakoma, ir to ką norima pavaizduoti / išreikšti) yra visada didesnis nei panašumas - žvejo tinklas, garstyčios grūdas, arba paklydusi avis  - tai tokios tikrovės, kurios pačios savaime tikrai yra labiau "nepanašios" negu "panašios" į Dievo Karalystę.

Palyginimai buvo išskirtinis Jėzaus pasirinktas būdas atverti Dievo Karalystės slėpinį. Dažnai kone beprotiškos palyginimų pabaigos (kalnas užminkytos tešlos, daugiau nei pusė tonos vynu paversto vandens, šventė kainuojanti keliskart daugiau nei avis ar drachma dėl kurios švenčiama ir t.t.) bando atskleisti Dievo Karalystės apstybę, kur bus svarbiau pats vynas, nei jo kiekis; pats džiaugsmas, nei jo kaina. Jėzaus tikslas buvo ne pateikti tikslų Dievo Karalystės apibrėžimą, tačiau atvesti klausytoją iki susitikimo su šiuo slėpiniu. Sužavėti jį :)

Mokyti apie Dievo Karalystę buvo jau Bažnyčios uždavinys. Taipogi įvyko labai svarbi slinktis - Bažnyčios mokymas susitelkė ties Jėzumi Kristumi, nes būtent Jame išsipildė (ir vis dar nepaliaujamai skleidžiasi) Dievo Karalystės slėpinys. Todėl buvo ir yra pabrėžiamas tobulas matymas, klausymas, supratimas. Galime prisiminti apaštalo Pauliaus žodžius, kai jis, kalbėdamas apie tobulą Dievo regėjimą, sako, kad regėsime Jį akis į akį, o ne palyginimų ar parabolių "veidrodyje" (plg. 1Kor 13,12).

Pagal G. Ravasi ŽODIS IR ŽODŽIAI, Katalikų pasaulio leidiniai, 2005