Nusikaltėlis

Liaudyje tie du nusikaltėliai buvo vadinami vagišiais, negana to, apokrifuose rašoma, kad gerasis vagišius, vardu Dizmas, Egipte sutiko Šventąją Šeimyną, kurios ne tik neapiplėšė, o davė jai pinigų. Graikiškame Evangelijos pagal Luką originale jie vadinami kakoûrgoi, kitaip tariant nusikaltėliais, ir daugelis mokslininkų įsitikinę, kad jie, kaip ir Barabas, buvo su romėnais kovoję partizanai, nuteisti myriop dėl teroristinių išpuolių. Todėl ir nuosprendis Kristui galėtų būti laikomas politiniu Romos imperijos valdžios aktu. Be to, žinoma, jog tuo metu kaip atsakas į romėnų buvimą tuose kraštuose kūrėsi stiprus vadinamųjų zelotų judėjimas (graikiškai – vyrai, pilni uolumo ir laisvės troškimo).

 

Vėliau jie pridarys bėdos Romos imperijos kariuomenei, pradėdami prieš ją partizaninę kovą Judo dykumoje, užimdami tvirtoves, pavyzdžiui garsiąją Masadą prie Mirties jūros, kuriose būdami didvyriškai priešinsis romėnams. Jėzus nedvejodamas priėmęs mokiniu zelotą Simoną, savo žemiškąjį gyvenimą baigia pažadėdamas kitą, nepolitinę karalystę nusikaltėliui, su pasitikėjimu ir viltimi jam atvėrusiam savo širdį.