Nazaretas, Nazarietis

Žmonės gyveno kukliai, dažniausia kalkakmenyje išduobtose grotose, kurių dar šiandien yra išlikę apie 60. Kiekvieno būsto prieangį juosė iš akmenų sukrauta siena. Keli laiptukai vedė žemyn, į pačią grotą. Įėjimo anga neaukšta, tačiau viduje lengvai tilpdavo suaugęs žmogus. Netoli angos – židinio vieta. Aplink pagrindinį kambarį – nedidelės patalpėlės maistui ar vertingiems daiktams. Aliejų, vyną tokio būsto gyventojai laikydavo požeminėje cisternoje. Prie ąsų sienose rišdavo gyvulius, kurie, kaip ne keista, buvo vienintelis šildymas žiemą. Lietaus vanduo uoloje iškaltais grioveliais subėgdavo į miestelio viduryje esantį didelį šulinį, o geriamą vandenį žmonės semdavo iš vienintelio netoliese trykštančio šaltinio. Galima numanyt, kad panašiai gyveno ir Šventoji šeima.

 

Tuomet Juozapas atsikėlė, pasiėmė kūdikį ir motiną ir pargrįžo į Izraelio žemę... Įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį ir apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų pranašų žodžiai: „Jį vadins Nazariečiu“ (Mt 2,21-23).

 

Bet štai Jėzui pradėjus savo viešąją veiklą, vienas iš būsimų apaštalų, tiesusis Natanaelis suabejos: Ar iš Nazareto gali būti kas gero? Žydams natūraliai kilo vienas svarbus klausimas: kokie pranašai pavadino Mesiją nazariečiu? Bergždžiai skaitytume Senąjį Testamentą, jame nerasime nė vienos tikslios nuorodos.

 

Gal Matas Nazaretą laisvai sieja su žodžiu nezer – atžala? Toks simbolis Senajame Testamente taikytas Mesijui. Garsi ištrauka iš Izaijo knygos: Iš Išajo (Dovydo tėvo) kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras. Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia: dvasia išminties ir įžvalgos (Iz 11,1-2). Tokiu atveju Kristus yra gyvybės atžala, negyvame nuodėmingo žmogaus pasaulyje išauganti kaip absoliuti vilties ir Dievo malonės pradžia.

 

Tačiau yra ir kita galimybė. Gal evangelistas daro užuominą į žodį nazîr – pašvęstas? Tokio pašvęstojo paveikslas plačiai aprašytas 6-ajame Skaičių knygos skyriuje, pagal jį modeliuojamos Samsono, Krikštytojo, net Pauliaus figūros. Tad Jėzaus gyvenimas Marijos ir Juozapo šeimoje, kukliame Nazareto miestelyje, Mato akims (ir ausims) tampa Kristaus esmės išraiška. Jis yra tobulas nazîr, visiškai pašvęstas Tėvui.

 

Atžala ir pašvęstasis, gyvybės ir dovanos ženklas: toks yra Jėzus, įeinantis į žmonių šeimos istoriją, kad savo broliams duotų dieviškąjį gyvenimą ir iki galo pasišvęstų savo dangiškojo Tėvo išgelbėjimo planui.