Liudijimas

Žmogaus širdis taip jau sutverta, kad ji nuolat ieško tiesos, kaip augalas savo galvą kreipdamas į šviesą. Bet kartais gyvenimo painiavoje tų tiesų randasi daugiau, nei viena, ima šviesti netikri šviesuliai, patrauklūs savo atkaklia, bet kiek sintetine šviesa. Imi nebeatskirti, kur ta tikroji, apninka abejonės ir...susipainioji. Arba būna, kad esi neteisingai apkaltintas ir nori įrodyti savo tiesą, o niekas tavimi netiki. Tada taip liūdna ir apmaudu pasidaro.

Liudijimas - graikiškos kilmės žodis martyrija dažniausiai verčiamas lietuvišku - kankinystė, o šis paprastai siejamas su kentėjimais dėl tikėjimo. Bažnyčios tėvai mokė, kad ne kankinimo būdas krikščionį padaro kankiniu, o jo intencija. Taip, pavyzdžiui, kantrus ligonis, savo viltį kentėjimuose siedamas su Kristumi, gali būti laikomas tikėjimo liudytoju.

Liudijimas visų pirma atsisleidžia per žodį: neveltui Krikštytojas sakosi esąs tyruose šaukiančiojo balsas. Skirtingai nei mūsų laikais, senovės Artimuosiuose Rytuose žodis buvo šventas ir paveikus. Būtent todėl vienas iš dešimties Dievo įsakymų yra melagingai neliudyk, ypač teisme. Todėl prieš nuteistuosius mirti užmėtant akmenimis, liudytojams tekdavo pirmiesiems vykdyti nuosprendį, kurį nulemdavo per liudijimą ištarti žodžiai. Psalmėse ir patarlėse nuolat smerkiamas melagingas liudijimas, galintis nulemti gyvenimą ar mirtį (Ps 35).

Kristaus apaštalai turėjo liudyti Jo prisikėlimą. Tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir ligi pat žemės pakraščių (Apd 1,8). Štai apaštalo Pauliaus, kaip tikėjimo liudytojo, darbų pradžia buvo nulemta atsivertimo, kurį įtakojo kankinio Stepono liudijimas. Saulius (vėliau Paulius) matė jį mirštantį užmėtytą akmenimis, bet visų pirma, jis matė, kad Steponas mirė kaip Kristus, atleisdamas savo žudikams ir melsdamasis už juos. Visgi Bažnyčia įspėja pačiam kankinystės neieškoti. Šv. Kiprijonas remiasi apaštalu Pauliumi ir pirmenybę skiria ne kankinystei, o meilei (1 Kor 13). Jis sako, jog negali būti laikomas kankiniu tas, kuris tvirtai nesilaikė broliškos meilės.

Jau žinau, kad skaitydamas (-a) pagalvojai - juk ir aš turiu liudyti :) ir tikrai, liudyti Jėzų Kristų ir tikėjimą į Jį yra neatsiejama  Bažnyčios ir kiekvieno krikščionio pašaukimo dalis. Dar daugiau - vienybėje su kitais krikščionimis yra labai svarbu bendras krikščionių liudijimas. Ir dar daugiau :) kaip sako popiežius Benediktas XVI, Bendras žydų - krikščionių liudijimas yra pareiga žmonijos labui. Krikščionys ir žydai, nors ir turėdami bendras šaknis ir bendrą dvasinį palikimą, vis dėlto dar gana menkai vieni kitus pažįsta. Dėl to šiandien mums reikia išgirsti Viešpaties kvietimą ir siekti, kad vis labiau plėstųsi mūsų bendradarbiavimo, bičiulystės ir bendro liudijimo akiračiai pasaulio iššūkių akivaizdoje.

Nuo ko pradėti? Ogi nuo alfa :))) Jei Jėzų atrasi savy, tu atrasi ir tikrąją Tiesą. O kaip žinia, nėra kito kelio į Tėvą, kaip tik per Jo Sūnų. Nepažinęs Jėzaus tu negalėsi nieko nuveikti. O pasauliui taip reikia tavojo liudijimo, autentiško liudijimo! Nes toks liudijimas šiandien - pats įtikinamiausias būdas prabilti apie Gerąją Naujieną.