Jungas
Nun Mano nusikaltimai buvo į jungą surišti,
jo ranka jie buvo supinti.
Uždėtas man ant kaklo,
jis išsekina mano jėgas.
Viešpats atidavė mane į rankas,
kurioms esu bejėgė priešintis.
Šitaip rauda Jeruzalė, pavargusi nuo nuodėmių naštos (Rd 1,14). Jungo simbolis dažnai naudojamas Senajame Testamente. Ir ne vien šia prasme. Žydai vartojo jungo įvaizdį išreikšti atsidavimą Dievui. Jie kalbėjo apie įstatymo ir įsakymų jungą.
Jungas – tai pakinktas, prie kurio buvo kinkomi du jaučiai. Jungo kartis buvo daroma iš lengvo medžio, išlenkimas neretai apmušamas minkšta oda ar veltiniu, skuduru ar avikailiu, kad nepratrintų jaučiams odos ir maunamas jiems ant sprando. Žiūrint į tokį prietaisą, sunku suprasti, ką turėjo omeny Jėzus, sakydamas nebijokite ir kad Jo našta bus lengva, o jungas – švelnus. Atrodytų, argi galima iš vis būti laimingu junge? Graikiškai žodis švelnus taip pat reiškia ir gerai tinkantis. Kaip jaučiai buvo sujungiami po du, taip ir Jėzus kviečia mus būti sujungtiems su Juo, nes kai mes nešame savo gyvenimo jungą, Jis taip pat neša mūsų naštas ir, būdamas šalia, suteikia jėgų. Kartais atsitinka, kad žmogus įsikinko į jungą su kitu žmogumi, tampa nuo jo priklausomas, nebelaisvas. Štai Siracido knygos žodžiai perspėja: Bloga žmona yra blogai pakinkytas jaučių jungas; tokią vesti – tai apglėbti skorpioną. Pasikinkyti į vieną jungą nejučia galima ir su kitais dalykais, pavyzdžiui su pareiga, su siekiu būti geriausiam ar net su meile savo tėvui, motinai, vaikui. Ir jei mūsų gyvenimuose šalia nebus Jėzaus, mes apsunksime nuo naštų ir ilgainiui žūsime.
Kristaus karalystės jungas, jo karališka valdžia išlaisvina mus nuo kaltės naštos ir nuo nuodėmės priespaudos. Dieviškoji Išmintis tebūna su mumis ir tu leiskis jos supančiojamas ir ant kaklo uždedamas antkaklį. Palenk pečius ir nešk ją, nesibodėk jos saitų. Artinkis prie jos visa siela, visiškai pasiduok jai. Ieškok jos, atrask ją; ieškok ir surasi; o kai surasi, nepaleisk. Taip galop tu rasi joje ramybę, ir ji taps tavo džiaugsmu.
Jos pančiai pavirs tau didybės sostu, jos antkaklis – auksinių gijų apdaru. Jos jungas yra auksinis papuošalas ir jos saitai – purpurinė virvė. Vilkėsi ją tarsi savo garbės apdarą,
užsidėsi ją kaip nuostabų vainiką (Sir 6,24-31).
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
šiaip - apie tą žodį "švelnus" - labai gražu:
"švelnus" graikų kalboje yra χρηστος [chrēstos] - gaunasi žodžių žaismas su Χριστος [christos] - "Kristus". Pvz. Pirmame Petro laiške [2:3] akivaizdžiai žaidžiama šiais žodžiais: "nes jūs patyrėte/paragavote, jog Viešpats yra švelnus" [graikiškai skamba panašiai į: "patyrėte, kad Viešpats yra Kristus"].
Taip pat ir Paulius, laiške Efeziečiams [4:32] ko gero ne šiaip sau sudeda į vieną sakinį: "būkite švelnūs [chrēstos], gailestingi, dovanojantys/atleidžiantys vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje [christos] jums dovanojo/atleido".
Arba laiške Romiečiams [2:4] kai Paulius sako: "...nesuprasdamas, kad Dievo švelnumas [chrēstos] veda tave į atsivertimą?" Juolab, kad pažodžiu verčiant gautųsi: "...nesuprasdamas, kad Dievo švelnusis veda tave į atsivertimą?" Galbūt bandoma pasakyti, kad šis "švelnusis" chrēstos yra "Kristus" christos? :)
Labai gražus šitas žodis.
ačiū už apšvietimą, kažkaip gražu šitas jungo dviem dalykas.
va dar priminei mintį (: kai Jėzus siuntė mokinius po du, jie ir kažką panašaus ant kaklų turėjo, ta prasme, šitoks jungas, kai viens kitam būni Jėzumi, kelionėje yra būtinas, kad stabiliau jaustumeis :), o kelionės našta palengvėja, jei kits kitą palaiko.