Iškelti

335-ųjų metų rugsėjo 13-ąją dieną šv. Elena ir jos sūnus, Romos imperatorius Konstantinas surengė Anástasis, t.y. Prisikėlimo bazilikos Jeruzalėje, netoli Golgotos, pašventinimą. Mums, vakariečiams, ji tapo Šventojo Kapo bazilika. Rugsėjo keturioliktosios šventės iškilmė – kitą dieną po šventyklos pašventinimo pradėtas garbinti Kristaus kryžius.

Tačiau visų pirma Kryžiaus Išaukštinimas siejasi su esmine teologine tema, kurią išgirstame skaitydami Evangeliją pagal Joną ir Pauliaus laiškus. Kristaus Velykos aprašomos kaip Prisikėlusiojo pašlovinimas, iškėlimas į Dievo šlovę. Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3,14-15).

Taigi veksmažodis iškelti, graikiškai hupsoûn, turi ne vien materialią prasmę, reiškiančią kryžiaus su Nukryžiuotuoju pakėlimą, bet įgauna transcendentinę prasmę ir garbina šlovingą Prisikėlusiojo apsireiškimą. Jis pasirodo kaip ir varinis žaltys dykumoje, kaip amžinas ir aukščiausias valdovas kryžiaus soste, teikiantis išganymą (plg. Sk 21,4-9; Išm 16,5-7).