Išganymas vs. Išgelbėjimas

Jau seniai ruošiaus šitą mintį išguldyti juodu ant balto, o va šiandien Mykolas kaip tik klusterėjo koks vis tik skirtumas tarp Išganymo ir Išgelbėjimo. Ką gi - geresnės progos nė nelauk :) Gaunasi, žinoma, ne juodu ant balto, o baltu ant tamsiai pilko, bet vis tiek neblogai, kad pagaliau išpuolė galimybė ir reikalas šitą problemėlę aptarti.

-x-x-x-

O problemėlė yra gana paprasta - Išgelbėjimas ir Išganymas teologinėje lietuvių kalboje naudojami kone kaip sinonimai. Antrasis dažnai sutinkamas giesmėse, maldų tekstuose ir t.t. Tačiau ką iš tiesų reiškia kiekvienas iš šių terminų? Ar tikrai jie jau tokie sinonimiški? Pabandykime pasikapstyti :)

Išgelbėjimas

Žodis "išgelbėjimas" yra tiesioginis lotyniškojo "salvatio" vertimas. Reikėtų dar pasikapstyt ir surašyt graikišką bei hebraišką atitikmenis, bet tingiu perjunginėti klaviatūrą :)

Šis terminas gal kiek prasmingesnis, jei norime kalbėti apie išgelbėjimą iš nuodėmės, nes iš karto kreipia į klausimą: "iš ko gi Jis mus išgelbėjo?" Ir šiaip - žodis ne toks specifinis, gana aiškiai suvokiamas net ir teologinio išsilavinimo neturinčiam žmogui. Aišku - šis vertimas yra šiek tiek supaprastintas, nes netgi anglų kalboj (lotynų lyg irgi, tik nežinau tikslių terminų) yra žodžiai "rescue - rescuer" ir "save - saviour" tarp kurių yra tam tikras skirtumas. Pirmasis reiškia paprastą gelbėjimą, antrasis (ypač daiktavardis tapęs Kristaus titulu) - turi teologinę dimensiją ir naudojamas būtent krikščioniškoje plotmėje.

Gerai, kad šis terminas gana aiškiai palieka Išgelbėjimo iš nuodėmės dvilypumą: viena vertus tikėjimu ir atgaila esame išgelbėti iš nuodėmės, bet tai, nors ir yra tam tikras praeities įvykis (tiek anuomet ant kryžiaus, tiek konkrečiai kiekvieno mūsų gyvenime) - terminas "Išgelbėjimas" leidžia jį suvokti kaip tam tikrą pamatą, terpę, kuriame krikščionis gyvena. T.y. - Išgelbėjimas nors ir yra įvykęs, lieka toliau reikalingas, jis turi atsikartoti kiekvieną kartą per Susitaikinimo sakramentą.
 

Išganymas

Žodis "išganymas" yra grynai lietuviškas darinys neturintis atitikmens kitose kalbose.

Jis gana problematiškas tiek semantinėje (prasmės), tiek morfologinėje (žodžio sandaros) tiek teologinėje plotmėse.
 

morfologija - problemą kelia priešdėlis iš-

iš Didžiojo Lietuvių Kalbos Žodyno: priešdėlis "iš" su veiksmažodžiais žymi:

1. veiksmo kryptį iš vidaus į išorę: iššokti, išmušti, išgrėbstyti, išnešti, ištraukti, išvesti, iššluostyti, iškviesti, išklysti, išgagėti, išbliauti (bliaunant išeiti).
2. veiksmo išplitimą erdvėje, daiktuose, laike: išdeginti, išbarstyti, išsakyti, išbernauti, išdejuoti (visą naktį), išganksoti.
3. užtektinai, iki soties vykstantį veiksmą (tik su sangrąžiniais veiksmažodžiais): išsiguosti, išsidykauti, išsisėdėti, išsipasakoti.
4. kokį nors pakenkimą, sugadinimą: išganyti, išgulti, išbristi (batus), išgelti.
5. užsitęsusio veiksmo nutrūkimą: iškarščiuoti, išsigiminiuoti, išsigriausti.
6. stipraus intensyvumo veiksmą: išbadėti, išaukštinti, išsiilsėti, išgirti, išaugti.
7. silpno intensyvumo veiksmą: išgesti, išsitarti, išplikti.
8. kokios nors naudos pasiekimą: išverkti, išskaityti, išgulėti.
9. sugebėjimą atlikti veiksmą: išlaikyti, išgirti, išgiedoti, ištūrėti.
10. vien tik gramatinę įvykio veikslo reikšmę: išvirti, ištirpti, išblėsti, išmainyti.

    taigi, mano manymu krikščioniškoje plotmėje žodis "išganyti" gali reikšti:

• tam tikrą išplitimą/pilnatvę (žr. nr.2) - Kristus kaip Gerasis Ganytojas mus gano, veda tikėjimo keliu. Išgelbėjimas iš nuodėmės, gyvenimas pagal Dievo valią ir t.t. galiausiai mus, per Kristaus Kraują, atveda į Dangų. Tai - Kristaus kaip Ganytojo veiklos pilnatvė: Išganytas asmuo - atvestas į amžinąsias ganyklas (plg 23 psalmę).
   
• taipogi šią prasmę atitiktų ir nr.3; Tačiau šia prasme priešdėlis naudojamas tik su sangrąžiniais veiksmažodžiais, todėl ši prasmė netinka, nes terminas tada reikštų, jog mes patys išsiganome, Ganytojas - Kristus - nereikalingas.
   
• su tam tikromis išlygomis dar galima bandyti taikyti nr.8; Bet čia vėl kyla problemų su tuo sangrąžiškumu - tokia žodžio foma neimplikuoja dviejų veikėjų - tas kuris gano, tas patiria ir išganymą, t.y. ganymo vaisius. Negerai, nes Išganymas aiškiai byloja, jog yra ne vienas, o du veikėjai - vienas yra Išganantysis, o kitas - išganomasis.
   
• na ir pagaliau nr.4 labai neblogai atspindi kokią prasmę šis terminas perduoda nepasiruošusio klausytojo ausiai - nusivariau karves į kaimyno pievą ir ją išganiau. Gal ir nieko, tokia ironiška prasme :) Per nuodėmę visi tapome velnio nuosavybe, o Jėzus, nužengęs į pragarus ėmė ir išganė velnio pievas - "nusišienavo" sau visus mirusiuosius, ir susirišęs juos į patį gražiausią rinktinių kviečių pėdą nunešė jį į dangiškuosius Tėvo aruodus :)
   

semantika - tiesioginė termino prasmė skiriasi nuo to turinio, kuris juo norimas perduoti:

Žodis "ganyti" čia aiškiai siejamas su Kristumi, kuris yra Gerasis Ganytojas.
Problemos kyla, kai reikia tiksliau apibūdinti ką reiškia pats "išganymo" veiksmas bei kaip jis įvyko (ir kaip atsikartoja) laike.

Šis veiksmas sunkiau nei "Išgelbėjimas" leidžiasi atkartojamas - jei Išganymo pilnatvė įvyko ant Kryžiaus, tai kaip ji gali atsikartoti? negi gali būti kažkas pilnesnio nei pilnatvė? Hmz... Na ir aišku, pats žodis svetimas bendrinei kalbai, ilgainiui jis tapo visiškai nesuprantamas, nes pats savyje neturi "rakto" kuriuo būtų galima jį atrakinti ir dešifruoti. Jis šiomis dienomis tik linksniuojamas, nesirūpinant paaiškinti ką, kodėl ir kaip norima juo pasakyti.
 

teologija - ganymas nėra tas pat, kas gelbėjimas

Akivaizdu, kad pagal tai kas aptarta anksčiau darosi aišku jog titulas Kristus Išgelbėtojas reiškia visai kitus dalykus nei Kristus Išganytojas. Pirmasis yra tasai, kuris savo mirtimi ant Kryžiaus sunaikino nuodėmę ir išgelbėjo mus iš mirties. Antrasis labiau krypsta į gyvenimo, mokymo, sekimo Kristumi sritį - Išganytojas būtų tasai kuris veda savo avis iki pilnatvės - tai ko gero būtų gyvenimas Trejybės meilėje po žemiškosios mirties. Tačiau tai siejasi ne tiek su nuodėme , kiek su Kristaus sekimu, mokinyste, paklusimu Dievo valiai.
 

O ką gi sako tradicija?

Nežiūrint visų šių apsišaukėlio "kalbinyko" išvedžiojimų, reikia pripažinti, jog terminas "Išganymas" ir titulas "Išganytojas" lietuvių teologinėje kalboje turi laaaabai gilias šaknis. Va pavarčiau po ranka pakliuvusius senuosius lietuviškus Biblijos vertimus - Luk 1,69 - visuose juose jau naudojamas teminas "išganymas":

Naujas Istatimas Jezaus Christaus Wieszpaties Musu Lietuviszku Lezuwiu Iszgulditas Par Jozapa Arnulpa Kunigaykszti Giedrayti Wiskupa Ziemaycziu, Zenklininka S. Stanislowo [1816]
Luk 1,69 - Ir pakiele raga iszganimo del musu, namuose Dowido tarno sawo.
 

Naujas Testamentas Wieszpaties musu Jezaus Kristaus, su didžiu dabojimu perguldijtas, o ant Garbės Diewui Traicej Szwentoj wienatijam, Lietuwos žmonėms ant išganitingos naudos išspaustas [1844, gotišku šriftu]
[net pačiame pavadinime panaudotas žodis "išganitingos", kurį, kaip vėliau matysime, 1910 metų Britiškosės bei svetimųjų žemių biblijų draugystės leidimas naudoja žodžiui "palaiminti" Mato penktajame skyriuje taip vadinamo Kalno Pamokslo pradžioje].
Luk 1,69 - Ir pastate mums ragą išganimo, namuose Dowido tarno sawo:
 

Biblija tai esti Visas Šventas Raštas Seno ir Naujo Testamento į Lietuvišką Kalbą Perstatytas iš naujo Perveizdėtas ir Dešimtą Kartą Atspaustas [1910, Berlynas]
Luk 1,69 - Ir attiesė mums ragą išganymo namuose Dovido, savo tarno,

Kaip jau pirmiau minėta, šiame leidime Kalno Pamokslo palaiminimai (Mt 5,3-12) yra išversti ne su žodžiu "palaiminti..." bet "išganytingi..."

Taigi, tenka lenkti galvą prieš senolių išmintį ir parodyti jiems deramą pagarbą. Tai vienas iš tų gražiųjų "lietuviškumų" teologinėje mūsų kalboje. Ar reikia jį keisti? Galbūt. Bandant daryti kalbą suprantamesnę bent jau sau patiems verta turėti omenyje šio termino "vertimą" :) Kartais ir savo kaimynui paaiškinti. Nes šiaip jau tai yra viena iš "profesinės" kalbos ligų - galiausiai taip apsiprantame su kai kuriais terminais, kad nebesirūpiname susipažinti su jų etimologija, prasme, sandara. Naudojame kaip etiketę. O klausytojas lieka nesupratęs. Tačiau - pagarbiai tyli :) Negi dabar imsi kelti ranką per pamokslą ir sakysi: "Kunige, nesupratau šio jūsų sakinio..." :)