Garbinti

Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti (...) Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį (...) kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau (...) Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino (Mt 2,2. 8. 11). Triskart pasakojime apie Karalius skamba žodis pagarbinti, reiškiantis pagarbų žmogaus nusilenkimą Dievo didybei, proskunéin.

Karalių kelionės tikslas – ne piemenų pašiūrė, o namai, tarytum sosto menė, kurioje Kristus pasirodo visa savo šlove, garbinamas visų žemės tautų. Tarsi tai būtų išpranašauti paties Jėzaus vėliau pasakyti žodžiai: Daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu (Mt 8,11). Pagarbinus atsiranda artumas, kurį simbolizuoja linksma puota.

Garbinimas, kaip įprasta visose religijose, yra dievybės pripažinimo ir pagarbos jai veiksmas. Senajame Testamente Izraeliui nuolat primenama, kad galima garbinti tik tikrąjį Dievą, o ne Jo kūrinius, ypač stabus, deja žmonės dažnai lenkėsi bei tarnavo kūriniams, o ne Kūrėjui (Rom 1,25). Krikščionys klausosi Petro raginimo jo Pirmajame laiške: Šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų (1 Pt 3,15). Apreiškime Jonui žvėries ir šėtoniško slibino garbintojai (plg. Apr 13,4) supriešinami su tais, kurie garbina dangaus ir žemės Sutvėrėją (Apr 14,7). Būtent taip išpažįstamas tikėjimas vieną Viešpatį ir Išganytoją Jo begalinėje didybėje.
 
Garbinimas nėra vien baimės paskatintas veiksmas, jis kartu išreiškia ir džiugų susitikimą, laisvę, artumą. Lotynų ir italų žodis adorare „pakiša mintį“ apie tikinčiojo rankos pridėjimą prie lūpų – ad os, kad pasiųstų bučinį Dievui. Jėzus taip kalbėjo samarietei: Bet ateis valanda (...) kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa (Jn 4,23). Dievas pristatomas kaip Tėvas, todėl garbinimo „karališkoji“ prasmė pavirsta į nuoširdžios pagarbos ženklą. Štai kerinti Velykų ryto scena: moterys prisiartina prie Jėzaus, puola ant žemės ir apkabina Jo kojas (plg. Mt 28,9). Tai – garbinimas, bet kartu ir pagarbus bei spontaniškas mylinčiųjų apkabinimas.
 
 
Pagal G. Ravasi ŽODIS IR ŽODŽIAI, Katalikų pasaulio leidiniai 2005

 

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4