Fatimos Švenčiausioji Mergelė Marija

Švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimas Fatimoje - viena tų nuostabių Dievo dovanų mums, kurios kartais krenta iš Dangaus, keldamos nuostabą, net baimę, o kai pagaliau apsiprantame, pradedame miniomis plūsti, ieškodami pagalbos, paguodos, apreikštos Dievo Meilės, kaip šiuo atveju per Dievo Motiną Mariją. Kokia jėga mus veda į Marijos apsireiškimo vietas, nors  kartais net nežinome, kas ten vyko?  Ir Fatima, buvęs mažas kaimelis, šiuo metu antras po Lurdo pagal savo garsumą ir piligrimų trauką Europoje.

Visko, kas anomis, pirmojo Marijos apsireiškimo dienomis, vyko Fatimoje, čia aprašyti neįmanoma, todėl papasakosiu tik apie keletą ryškiausių momentų. Kas nori daugiau apie tai sužinoti, gali susirasti tai knygose. Viena jų, dar nauja "Paskutinė Fatimos regėtoja".

Fatimos Švenčiausioji Mergelė Marija minima ir ypatingai pagerbiama kasmet gegužės 13 d.

1917 m. gegužės 13 d. Fatimoje trims piemenėliams apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Tuo metu mažas žemdirbių ir žvejų kaimelis Fatima (Portugalija), esantis 125 km į šiaurės rytus nuo Lisabonos, niekuo nepasižymėjo. Kaip ir trys visai dar nedideli vaikeliai, kuriems buvo patikėta paskelbti pasauliui Dievo Motinos prašymus: dešimtmetė Liucija dos Santos, jos devynmetis pusbrolis Pranciškus Marto ir jo sesuo septynmetė Jacinta Marto.

Liucija dos Santos, septintas, jauniausias valstiečių šeimos vaikas,  dar būdama šešerių, priėmė savo pirmąją komuniją. Komunijos išvakarėse, patarta vietos kelebono, pašventė savo širdį Dievo Motinai. 

Aštuonerių metų Liucija nelankė mokyklos, kaip ir dauguma tos vietos vaikų, bet, lydima trijų savo draugių pradėjo ganyti šeimos bandą. Kartą, keturios mergaitės, beganydamos bandą ie besimelsdamos rožinį, išvydo šviesią figūrą, plasnijančią virš medžių. Tačiau kaimo gyventojai neaptikėjo vaikais. Vietoj savo draugių Liucija pasiėmė pusbrolį Pranciškų ir jo sesutę Jacintą.

1917 m. gegužės 13 d., sekmadienį, po šv. Mišių, vaikai nuginė savo galvijus į už dviejų kilometrų esantį Taikos klonį (Talmulde Cova da Iria) prie Kabako kalno. Staiga vidurdienio tyloje du kartus plykstelėjo žaibas. Vaikai virš ąžuoliuko išvydo ryškiai spinduliuojančią šviesą, kurios apsiausta stovėjo nuostabiai graži moteris, baltumu spindinčiais drabužiais. Rankose ji laikė rožinį su auksiniu kryželiu. Ji nuramino vaikus, prašydama nebijoti ir per kitus penkis mėnesius tą pačią valandą ir dieną ateiti į šią vietą, nes ji norinti apreikšti, kas ji yra ir ko nori.

Susitikimai vyko kas mėnesį iki spalio 13 d. Kiekvienąkart vaikai regėjo Dievo Motiną. Ji prašė vaikus kalbėti rožinį už taiką pasaulyje (tuo metu vyko Pirmasis pasaulinis karas) ir nusidėjėlių atsivertimą.

 Tačiau suaugusieji, lydėję vaikus, nieko nematė. Jie apkaltino vaikus melavimu ir net primušė. Liucijos mama griežtai draudė kam nors pasakoti apie regėjimus. Rugpjūčio 13 vaikai į susitikimą neatėjo, nes buvo kelioms dienoms areštuoti bei tardomi. Po dviejų dienų vaikai buvo grąžinti tėvams.

 Spalio 13 d. vyko paskutinysis iš šešių susitikimų. Tuo metu apie įvykius Fatimoje jau buvo gana plačiai žinoma. Į paskutinį susitikimą atvyko apie 70 tūkst. žmonių.  jiems neteko regėti dievo Motinos, tačiau jie išvydo saulės stebuklą: dešimt minučių saulė sukosi ir šaudė visų vaivorykštės spalvų spindulius. Paskui ji tapo kraujo spalvos ir tris kartus pakrypo į žemę, lyg ruoštųsi nukristi. iš baimės žmonės puolė ant kelių ir prašė Dievo nuodėmių atleidimo. Tuo pat metu įvyko pirmasis stebuklingas pagijimas: 47 metų moteris pagijo nuo sunkios tuberkuliozės formos.

Per kiekvieną iš šešių susitikimų Mergelė Marija vaikams paskelbė savo apreiškimus. Marija vaikams pasakė, kad ji yra Rožinio karalienė ir prašė Fatimoje pastatyti koplyčią, kuri ir buvo pastatyta 1919 metais.  Ji kalbėjo, kad jei žmonija neatsivers, ją ištiks didelės nelaimės. Prašė kalbėti rožinį už taiką, nusidėjėlių atsivertimą. Ji sakė, kad Dievas nori įvesti pasaulyje pamaldumą Nekaltajai Marijos Širdžiai. Taip pat per vaikus įspėjo apie žmonijai tuomet gresiančias nelaimes: Antrąjį pasaulinį karą, bedievystės įsivyravimą Rusijoje, apie krikščionių vyskupų, kunigų ir pasauliečių persekiojimus, apie tautų ir valstybių naikinimą, apie pasikėsinimą į popiežių. Marija sakė, kad pasaulis sulauks Dievo gailestingumo, jei žmonija atsivers, o Rusija bus paaukota Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. 1942 metais popiežius Pijus XII paaukojo visą žmoniją Nekalčiausiajai Marijos širdžiai, o 1944 metais - Rusiją. Popiežius Jonas Paulius II 1984 metais šį paaukojimą pakartojo.  

Visų Fatimos Švč. Mergelės Marijos apreiškimų čia surašyti irgi neįmanoma. Vyskupui pageidaujant, 1935 m. Liucija pradėjo užrašinėti savo prisiminimus.  Prisiminimus apie tuos įvykius, kai kurių šaltinių teigimu, užrašė 1943 metais ir užanspauduotu voku pateikė bažnyčios institucijoms. Užrašus buvo numatyta viešai paskebti 1960 metais.  

1946 metais buvo karūnuota Fatimos Mergelės Marijos statula. 1951 metais, po daugiau negu 30 metų statybos, buvo užbaigta Fatimos Rožinio bažnyčia, kuri dar po trejų metų tapo bazilika.

Pranciškus ir Jacinta mirė gan greit po Fatimos įvykių: 1919 m. Pranciškus, 1920 m. - Jacinta.  1989 m. gegužės 13 popiežius Jonas Paulius II paskelbė juos palaimintaisiais.

Liucija 1925 m. įstojo į Dorotėjų vienuolyną , o vėliau perėjo į karmelites. Mirė 2005 m. vasario 13 d., būdama 98 metų.

Apsireiškimų tikrumą patvirtino 1930 metais vyskupas Korėja da Silva, buvo duotas leidimas garbinti Fatimos Mergelę. Tada buvo pastatyta bažnyčia, vienuolynas, maldininkų namai, ligoninė. fatima tapo dažniausiai lankoma šventąja vieta.

Dabar Fatimą per metus aplanko apie 3 milijonus piligrimų. Kokią žinią Dievas nori mums pranešti per Fatimos stebuklą ? Mergelė Marija teberagina - melskitės už taiką, žmonių atsivertimą, artinkitės prie mano sūnaus Jėzaus Kristaus. Marija tebekviečia atgailauti, melstis už Bažnyčią, kunigus ir Šventąjį tėvą. 

Ir Popiežius Benediktas XVI, neseniai aplankęs Fatimą kviečia vėl iš naujo atrasti šventumą, atnaujinti kasdienio gyvenimo su Dievu patirtį, atrasti veiklią krikščionišką meilę.   Jis sako: "Fatimos misija dar nebaigta".