Dievo Gailestingumo šventė

Nuo 2000 metų  kiekvieną Atvelykį švenčiama Dievo Gailestingumo šventė. Tai naujovė Bažnyčioje, kurią įvedė popiežius Jonas Paulius II.

Dievo Gailestingosios meilės slėpinys buvo viso Jono Pauliaus II pontifikato centras. Sąvokoje "gailestingumas" jis įžvelgė visą Išganymo slėpinį, kurį naujai perteikė mūsų epochai.

Įdomu, kad  Popiežius Jonas Paulius II savo žemiškąją kelionę baigė 2005 metais Gailestingumo šventės  vigilijoje.

Tačiau Gailestingumo šventės istorija prasidėjo keliais dešimtmečiais anksčiau ir siejame su šv. ses. Faustinos Kovalskos vardu. Šv. ses. Faustina Kovalska buvo vienuolė, lenkė, gyvenusi 1905 - 1938 m., priklausiusi Dievo Motinos Gailestingumo vienuolijai, daugiausia laiko gyvenusi Krokuvoje, Plocke ir Vilniuje. Ji - visam pasauliui žinoma Gailestingumo apaštalė, o teologai ją vadina viena iš žymiausių Bažnyčios mistikių.

Jėzus išsirinko ses. Faustiną Kovalską savo gailestingumo apaštale ir per ją pasauliui perdavė žinią apie savo gailestingumą, kurią ji užrašė savo "Dienoraštyje": "Trokštu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų Gailestingumo šventė, - kalbėjo pirmą kartą ses. Faustinai apsireiškęs Jėzus. O vėliau pakartojo: "Senajame Testamente siunčiau pranašus pas savo tautą su griausmais. Šiandien siunčiu tave pas visą žmoniją su manuoju gailestingumu. Nenoriu bausti išvargintos žmonijos, bet trokštu ją išgydyti, glausdamas prie gailestingosios savo širdies." (Dien. 1588).

Apie Gailestingumo šventės įsteigimą Jėzus pirmą kartą ses. Faustinai kalbėjo 1931 m. vasario 22 d. Plocke, prašydamas nutapyti paveikslą: "Trokštu, kad būtų Gailestingumo šventė. Noriu, kad tas paveikslas, kurį nutapysi teptuku, būtų iškilmingai pašventintas pirmą sekmadienį po Velykų, ir tas sekmadienis turi būti Gailestingumo šventė." (Dien. 49).

Pirmasis sekmadienis po Velykų užbaigia Viešpaties Prisikėlimo aštuonių dienų šventę. Šio sekmadienio pasirinkimas Gailestingumo šventei turi gilią prasmę, rodančią glaudų ryšį tarp Velykinės Atpirkimo paslapties ir Dievo Gailestingumo. Juk Jėzaus kentėjimas, mirtis ir prisikėlimas būtent ir yra gailestingosios Dievo meilės apsireiškimas.  Dievo Gailestingumo šventė yra šio slėpinio garbinimo diena.  Šį ryšį pabrėžia ir Didijį penktadienį prasidedantis Dievo Gailestingumo vainikėlis. 

Gailestingumo šventė yra malonės metas visiems žmonėms. Jėzus sakė: "Trokštu, kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis ir užuovėja visoms sieloms, o ypač vargšams nusidėjėliams."(Dien. 699).  "Kas šią dieną ateis prie Gyvybės Versmės, tam bus visiškai atleistos kaltės ir bausmės." (Dien. 300).

Norint pasinaudoti šiomis dovanomis, reikia išpildyti Dievo Gailestingumo pamaldumo sąlygas:

- pasitikėti Dievo gerumu bei stengtis konkrečiai parodyti savo meilę tiems, kurie mus supa (pasitikėjimas ir veikli meilė);

- būti pašvenčiamojoje malonėje (atlikti išpažintį);

- vertai priimti šventąją Komuniją.

Apie Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Jo atvaizdas ses. Faustinai buvo apreikštas 1931 m. vasario 22 d. Plocko vienuolyno celėje: "...išvydau Viešpatį jėzų vilkintį baltu drabužiu. viena ranka pakelta palaiminimui, kita lietė drabužį ant krūtinės. Iš drabužio, prasivėrusio ant  krūtinės, ėjo du dideli spinduliai, vienas raudonas, o kitas baltas."

Šio paveikslo turinys susijęs su II Velykų sekmadienį skaitoma Jono Evangelija (Jn 20, 19 - 29) apie Prisikėlusio Jėzaus pasirodymą mokiniams ir Atgailos sakramento įsteigimą: Atpirkėjas, kančios ir mirties kaina atleidžiantis nuodėmes ir atnešantis ramybę.

Gailestingumo valanda: Viešpats Jėzus patarė gerbti Jo mirties valandą.  "Šią valandą visko išmelsi sau ir kitiems; šią valandą įvyko malonė visam pasauliui - gailestingumas nugalėjo teisingumą." (Dien. 1572) 

Viešpats Jėzus nurodė šios maldos būdus: šią valandą (trečią valandą po pietų) atlikti Kryžiaus kelią, o jei negali - užeiti į koplyčią ir pagarbinti Jėzaus širdį Švenčiausiajame Sakramente, o jei ir to negali, tai akimirką pasimelsti ten, kur esi.

Tam, kad plistų Dievo Gailestingumas visada reikalinga krikščioniška tikėjimo laikysena, pasitikėjimas Dievu ir tapimas vis gailestingesniu. Nes Kristus trokšta, kad Jo garbintojai nors kartą per dieną iš meilės atliktų nors vieną artimo meilės veiksmą.

Pagal šv. ses. Marijos Faustinos Kowalskos "Dienoraštį"