Demonas, šėtonas

Jei iš gatvėje sutiktų žmonių į klausimą „ar tiki į Dievą“ dažnas atsakytų „taip“, tai ko gero į klausimą „ar tiki, kad egzistuoja velnias“ teigiamų atsakymų būtų žymiai mažiau. Visgi Šventas Raštas daug kalba apie šias blogio jėgas, dar vadinamas demonais, netyrosiomis dvasiomis, velniu, šėtonu, galybėmis ir pajėgomis. Apaštalas Paulius velnią netgi vadina šio pasaulio dievaičiu (2 Kor 4,4), nes Biblijos kalba suprantamas pasaulis neklauso Dievo ir sugundo žmones nusidėti.

Katalikų Bažnyčios Katekizmas primena nuopuolio istoriją, lygiagrečiai kalbėdamas apie nuodėmę:  „Mūsų pirmiesiems tėvams apsisprendžiant būti neklusniems, girdėjosi gundantis, Dievui prieštaraujantis balsas,  iš pavydo įstūmęs juos į mirtį. Šventasis Raštas ir Bažnyčios Tradicija jį priskiria puolusiam angelui, vadinamam šėtonu, arba velniu. Bažnyčia moko, kad iš pradžių tai buvo Dievo sukurtas geras angelas. „Nors velnias ir kiti demonai buvo Dievo sutverti iš prigimties geri, tačiau jie patys pasidarė blogi“(KBK 391).

Demono sąvoka Biblijoje yra senesnė nei velnio. Demonas gr. daimōn – skaldančioji dvasia. Šėtonas arba velnias hebr. sātān lot. ir gr. diabolus –  visų blogio jėgų „kunigaikštis“ (Mk 3,22), kaltintojas, blogio kurstytojas. Tai jis sukurstė morališkai silpnų angelų maištą prieš Dievą.  

Žurnalo „Žodis tarp mūsų“ atstovas Kanadoje Vincas Kolyčius taip sako: „Yra dvejopos jėgos, kurios mus veikia. Dievo, Šventosios Dvasios jėga, ir visos kitos jėgos, kurios nėra iš Dievo, iš Jo Dvasios. Senajame Testamente rašoma – kai Mozė vedė žydus iš Egipto nelaisvės, nuėjo pas faraoną, metė lazdą ir toji pavirto į gyvatę. Tada burtininkai, irgi metė lazdą, toji taip pat pavirto į gyvatę. Visi stebuklai, kuriuos darė Mozė, buvo daromi ir burtininkų. Šėtonas naudoja jėgą, jinai nėra jam atimta, ir mes kartais pasiduodam – atrodo, ir geriau, ir padeda, bet jei pažiūrėsime, kas vyksta toliau, netruksime pamatyti, jog toji jėga yra griaunanti.“

Griaunamoji demonų jėga reiškiasi ligomis ir apsėdimu, tačiau NT skaitome, kad Jėzui pradėjus savo viešąją veiklą, Jis juos nugali ir apaštalams suteikia galią „mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų“. Taigi, Jėzaus galybe iš demonų yra atimta valdžia, Jo paties žodžiais tariant: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus“ (Lk 10,18).

Bet nusiraminti, mano brangieji, dar anksti, pasaulio atmosfera tebealsuoja „tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis“ (Ef 6,12). Mes kasdien matome ir girdime tas apraiškas toli (karai, diktatūros, rasizmas) ir arti (patyčios, smurtas, melas ir t.t.).  Pavojingai rizikuoja žmogus, domėdamasis horoskopais, magija, okultizmu, astrologija ir, kaip perspėja žinomas Lietuvos egzorcistas, kun. dr. Arnoldas Valkauskas,  piktasis kėsinasi į visą žmogų, jam reikia žmogaus kūno, kur galėtų apsigyventi, valdo jausmus, kelia depresiją, nusiminimą, demono varginamas žmogus tolydžio praranda savo asmenybę.

Pripažindami savo ribotumą ir sąmoningai apsispręsdami nebendradarbiauti su piktuoju mes pasipriešiname jam. Ir nebijokime. Juk Jėzus šalia, o per krikštą mumyse esanti Šventoji Dvasia vis gyva!

Parengta naudojant KBK, NAUJĄJĮ TEOLOGIJOS ŽODYNĄ, pasisakymus katalikiškoje žiniasklaidoje.