Auksas, smilkalai, mira
dulkė 2011.01.02, 23:06
Dar Senojo Testamento pranašas Izaijas ištremtiems į Babiloniją ir pakviestiems grįžti į tėvynę žydams skelbdamas vilties naujieną gieda: Atvyks visi Šebos žmonės, auksu ir smilkalais nešini (...) (Iz 60,6).
Psalmė taip pat pranašauja, kad karaliui Mesijui visų tautų valdovai neš dovanas, suklupdami prieš Jį (plg. Ps 72, 10-11). Šiuo į Jeruzalę vedančios procesijos pėdsaku Matas siunčia Karalius, kurie savo kelionę baigė prie kūdikėlio Jėzaus ir Jam dovanoja aukso, smilkalų ir miros (Mt 2,11).
Kalbant apie šias tris brangias dovanas, pagal jų skaičių tradiciškai kalbama ir apie tris Karalius, nors šiuo klausimu evangelistas ir tyli. Dovanos pačios savaime simbolizuoja Jėzaus, kuriam duodamos pagarbos atnašos, pripažinimą Mesiju. Tačiau jau krikščionybės ištakose susiduriame su noru kiekvienai iš jų priskirti ypatingą, savitą prasmę. Taigi, pasak šventojo Irenėjaus iš Liono, gyvenusio II amžiuje, ir IV amžiaus krikščionio poeto Prudencijaus, auksas šlovina Kristaus karališkumą, smilkalai – Jo dieviškumą, o mira, naudota balzamuojant kūnus, - Išganytojo kankinio misiją.
Bet šios dovanos nebus skiriamos tik šlovinti kūdikėlį Jėzų: jos įgis moralinį svorį, susijusį su tų, kurie, kaip Karaliai, puola ant kelių prieš Kristų, gyvenimu. Šitaip auksas taps dorybės simboliu, smilkalai – maldos, o stipriai ir karčiai kvepianti mira įkūnys drąsiai ir ištikimai Kristaus mokinių išgyvenamą kančią. Taigi krikščionio pagarba Jėzui – jo kasdieninis gyvenimas, kupinas gerų darbų, maldos ir pasiaukojimo.
Pagal G. Ravasi ŽODIS IR ŽODŽIAI, Katalikų pasaulio leidiniai 2005
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus