Atsivertimas

Tuo pačiu metu atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis. Tada Jėzus pasakė jiems: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite. Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo [tvenkinio] ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite (Lk 13,1-5).

Papasakojęs du "juodosios kronikos" vaizdelius, Jėzus dukart pakartoja: jei neatsiversite, visi taip žūsite. Veiksamažodis atsiversti - graikiškai metanoeîn, iš kurio kilęs daiktavardis metánoia, atsivertimas. Tiesioginė jo prasmė yra pakeisti nuomonę, arba pakeisti mąstymą, kad žmogaus pasirinkimas kryptų iš blogo į gerą, iš melo į tiesą, iš neteisybės į meilę.

 Senajame Testamente atsivertimą nusakė veiksmažodis shûb, reiškiantis grįžimą į teisingą kelią, posūkį iš klystkelio į kelią, vedantį į oazę, taigi į gyvenimą. Evangelijos pagal Luką palyginimas apie sūnų palaidūną yra lyg to sugrįžimo - atsivertimo - scenarijus: ne veltui pasakojimo centre - kelias, kuriame tėvas pamato savo sūnaus, sugrįžtančio į kažkada paliktus namus, figūrą.

Ir Jonas Krikštytojas kvietė "pakeisti nuomonę", taigi gyvenimą: Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė! (Mt 3,2). Jėzus pakartoja šį kvietimą: Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija! (Mk 1,15). Tą pačią užduotį Kristus patiki savo mokiniams, tad ir savajai Bažnyčiai: ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą (Lk 24,47).

Šis skelbimas anaiptol nėra paprastas kvietimas atgailauti, o aiškus ir tvirtas kreipimasis į laisvą žmogų, kad šis iš esmės pasirinktų gėrį ir Evangeliją.

Parengta pagal G. Ravasi ŽODIS IR ŽODŽIAI, Katalikų pasaulio leidiniai, 2005