Visus pagavo baimė, ir jie garbino Dievą, sakydami: „Didis pranašas atsirado tarp mūsų“ ir: „Dievas aplankė savo tautą“ – taip šaukė baimės pagauta minia, regėdama prikeltąjį našlės iš Najino miesto sūnų. Šį įvykį aprašo tik Lukas (plg. Lk7,11-17).
Žodis aplankyti, kurio prasmė graikiškame originale yra apžiūrėti (episkopê), turi hebrajišką šaknį, reiškiančią, kad Dievas ateina į pasaulį jo teisti, ypač pabaigoje. Tačiau Biblijoje Viešpaties apsilankymas yra dvejopo, priešingo pobūdžio. Viena vertus, tai – pasmerkimas, kaip rašo pranašas Jeremijas (plg. Jer 6,15; 10,15), arba, kaip parašyta Išminties knygoje, tai – Dievo teismo diena (plg.Išm 3,18). Bet kita vertus, tai yra akimirka, kurią teisieji bus pašlovinti ir išgelbėti iš nedorųjų priespaudos. Toks tonas vyrauja Senajame Testamente, kada teisieji Jųjų aplankymo dieną švytės (Išm 3,7). Tamsiausiais Egipto vergovės laikais laukta, kad Viešpats aplankytų savo tautą (Iš 4,31; 13,19) ir ją išlaisvintų. Jeremijas žada Viešpaties vardu: Jus aplankysiu ir ištesėsiu savo malonės pažadą (Jer 29,10), o psalmių kūrėjas meldžia: Viešpatie (...) lankyk mane malone, kai juos gelbsti (Ps 106,4).
Pagal G. Ravasi ŽODIS IR ŽODŽIAI, Katalikų pasaulio leidiniai 2005
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus