Angelai
Ši tema jau seniai neduoda ramybės teologams, dailininkams, rašytojams ir visiems besidomintiems ir jaučiantiems, kad dvasinis pasaulis yra visai šalia mūsų, kad kažkokia jėga mus globoja, pakužda teisingus sprendimus, kovoja kartu su mumis mūsų kovas, stiprina, kai būname silpni, džiaugiasi kartu dėl kiekvieno atsivertusio brolio.
Angelas - hebr. מלאך, mal'ach, gr. άγγελος, ángelos – graikiško termino etimologija labai aiški - jis kyla nuo žodžio angelía, reiškiančio "naujiena" (plg. Evangelija = eu+angelia = linksma/gera+naujiena).
Šventasis Raštas tiesiog knibžda angelais - kerubai, serafai, angelai lankantys žmones, angelų giesmės šlovinant Viešpatį, angelų kariuomenės kurios vykdys teismą ir t.t.
Dailėje angelai su sparnais pradėti vaizduoti visiškai neseniai. Jei pažvelgsime į Šventraštį, pamatysime, jog angelas ten, dažniausiai, yra sunkiai atpažįstamas, nes atrodo ir elgiasi kaip paprastas žmogus. Ir dažniausiai suvokimas "tai buvo Viešpaties angelas" ateina jau po susitikimo su juo. Kartais sunku skirti - ar tai pats Viešpats, ar Jo pasiuntinys.
Vis tik randame užuominų apie sparnuotas būtybes - serafas (nuo žodžio saraph - liepsnoti, degti; dauigiskaita - seraphim) ir kerubas (etimologija nelabai aiški, siejamas su žodžiais galingas, laiminantis; daugiskaita - kerubim), turi daugiau nei du sparnus: „Aplinkui stovėjo jam tarnauti pasiruošę serafimai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė savo veidus, dviem dengė kojas ir dviem plasnojo ore.“ (Iz 6,2)
Dalis Šventraščio tyrinėtojų apskritai neigia angelų egzistavimą, teigdami, jog izraelitai nepajėgė suvokti ir priimti Dievo susitikimo su žmogumi tikrovės, todėl "išrado" tarpininkus - angelus, kurie susitikdami žmogų pranešdavo jam Dievo valią.
Kita vertus, yra kita pusė mokslininkų, kurie ne tik pripažįsta angelų egzistavimą, bet netgi skirsto juos į devynis lygmenis (chorus) - serafimai, kerubinai, sostai, karalystės, galybės, valdžios, pradžios, arkangelai ir angelai. Tebūnie taip :) Pabandykim pasižiūrėt kuo gi tada mes, katalikai, tikime?
Mes, tikime, jog angelai yra Dievo sukurtos dvasinės būtybės - šventos ir nemirtingos; pašauktos tarnauti žmogui ir šlovinti Viešpatį. Tobulumu jie pranoksta visus kūrinius.
Taipogi su angelais siejama ir piktojo kilmė. Nebandant "išradinėt dviračio" pasiskaitykim Katekizmą: "Angelai ir žmonės, protingi ir laisvi kūriniai, turi keliauti į savo galutinį tikslą, laisvai jį pasirinkę ir su meile jam atsidavę. Bet jie gali ir nuklysti. Taip ir įvyko." (KBK 311) Dalis angelų visiškai ir neatšaukiamai atmetė Dievą ir jo karalystę.
Šventraštyje randame tris vardais vadinamus angelus, kurie Katalikų tradicijoje vadinami arkangelais:
Vienas jų, apie kurį labai aiškiai kalbama Danieliaus pranašystėje arba Apreiškimo knygoje – Mykolas - hebr. מיכאל, Mîkhā’ēl - „kas panašus į Dievą?“. Jis kovoje nugali slibiną, kuris yra „senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai“ (Apr 12,9).
Būtent šiomis eilutėmis remiamasi, kalbant apie angelišką piktojo kilmę.
Gabrielius - hebr. גַּבְרִיאֵל, Gavri'el "Dievo galiūnas", arba "Dievas yra stiprus" - Gabrielių sutinkame Danieliaus knygoje, kai jis buvo pasiųstas išaiškinti regėjimų pranašui Danieliui; taipogi NT būtent Gabrielius praneša apie būsimą Jono Krikštytojo bei Jėzaus gimimą.
Rapolas - hebr. Raphā‘ēl „Dievas gydo“ - Šventajame Rašte jis pats prisistato: “ Aš esu Rafaelis, vienas iš septynių angelų, kuriems leista tarnauti VIEŠPATIES Šlovės akivaizdoje“ (Tob 12,15). Jis, pasivadinęs Azarija, kaip paprastas žmogus, lydėjo Tobiją kelionėje. Jis yra ir angelo sargo prototipas.
Keletas perspėjimų/patarimų, kad nepaklystume :)
Pastaruoju metu, New Age'as ir visokie kitokie "dvasingumų" mokytojai labai mėgsta angelus. Nes apie juos galima sakyti ką ir kaip nori. Todėl reikėtų labai atsargiai reaguoti, bei dar atsargiau priimti aiškinimus apie angelus. Po šiuo žodžiu, šiomis dienomis, dažniausiai slepiasi visokie antikrikščioniški turiniai, įvilkti į spindinčių bei baltais naktiniais apsirengusių, jaunatviško veido būtybių pavidalus :) Dažniausiai tai būna maltinukas, kuriame sudėta ištisa mišrainė pradedant induizmu ir baigiant numerologija...
Kita vertus, angelų tikrovės, kaip tokios, atmesti negalime - jie tikrai egzistuoja. Jie nėra stipresni už žmogų, bet tikrai protingesni, bei kitokie (t.y. - jiems nereikia miego, maisto, jie nepavargsta, jiems nenusibosta tai ką jie daro ir t.t.). Tai verta atsiminti kai galvojame tiek apie geruosius, tiek apie bloguosius angelus. Tikėtis, kad velniui vieną dieną pabos jus gundyti, arba kad jis pavargs - svaičiojimai :)
Labai svarbu žinoti, kad angelas yra dvasinė būtybė. Tai reiškia, kad šiame pasaulyje (mano gyvenime ir aplinkoje) jis gali reikštis tik tiek, kiek mano laisvė jam suteikia erdvės. Susiskaldymai, neatleidimai, neapykantos ir t.t. - kiekviena nuodėmė - yra mano laisvės apsisprendimas suteikti erdvę piktajam. Ir vėlgi - buvimas Viešpaties akivaizdoje, aukojimasis Jam tiek žodžiais, tiek veiksmais - yra mano laisvės apsisprendimas suteikti erdvę Dievo veikimui.
Reikia atsiminti ir tai, jog piktasis, kadangi jis yra dvasia, gali apsimetinėti. tapti "šviesos angelu", kuris man pakužda "gerą" sprendimą, paskatina veikti ta ar kita linkme. Vienas iš geriausių būdų kaip skirti tokias mintis - t.y. kaip atpažinti iš ko jos ateina - tai nepamesti trijų dalykų: a) apsisprendimus lydėti malda; b) žvelgti į tai kokie bus to vaisiai - ar jie ugdys meilę ir vienybę; c) stebėti savo būseną - ar apsispręsdamas esu ramybėje?
Kai kurie mano pažįstami įsivaizduoja, kad žmogus po mirties taps kaip angelas. Tenka nuvilti – atsakymas yra ne. Mums pažadėta, kad danguje būsime su kūnais, tiesa, perkeistais - "negendančiais", apvalytais nuo nuodėmės. Taigi, žmogus pas Dievą ir bus žmogus, o su angelais pasimatysime, kaip sakoma, akis į akį :)
Parengta naudojantis HOLGER LAHAYNE „Angelai – kas jie tokie?“
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Čia šeip:), bet ar čia tiesa, kad kiekvienas turim angelą sargą? jei tarnauja žmogui, tai saugodamas? Ar kur nors Šventąjąme rašte yra vieta, kur kalbėtų apie tai, jog kiekvienas turim angelą sargą?
Juk taip dažnai vis žmonės kalba apie savo asmeninį angelą. O kartais tikrai toks jausmas būna, kad kažkas tave tikrai saugo, bet kažkaip, man asmeniškai, visada atrodo, jog Dievas šalia, Šventoji Dvasia dvelkia, Jėzus, Marija, angelus kažkur pamiršau...
Tiek metų..o dar sunkus susidaryti aiškia dangaus sitemą, mechanizmą:) nors neikada iki galo nežinosim, bet vistiek verta įsiklausyti į tai ką Dievas jau yra apreiškęs per savo Žodį.
tiesa:).Nes mes dar daug ko nežinom:))).
čia radau tokio teologo Holger Lahayne svarstymus ta tema:
"Biblijoje tokios sąvokos nėra. Rastume tik, kad angelai kartais atlieka sargų funkciją, gina ir saugo žmones (Ps 91, 11–12, Ps 34, 8; Dan 6, 23). Be to, Biblijos tekstai leidžia manyti, kad ta apsauga teikiama tik išskirtinai tikintiesiems. O kad po angelą sargą būtų skiriama kiekvienam žmogui, geram ar blogam, tikinčiam ar netikinčiam, to Biblijoje, deja, nerasime.
Apie žmonių sąsajas su angelais užsimenama Mt 18, 10. Čia kalbama apie "jų angelus", tačiau iš šio sakinio labai sunku spręsti, kas iš tiesų turima omenyje (ar tikrai kiekvienas turi po savo angelą danguje? Ką reiškia tas "jų"? Ar tie angelai danguje sergsti žmones?). Iš konteksto galima susidaryti nuomonę, kad jei ir sergsti, tai tik tikinčiuosius. (...)
Labai įdomią nuomonę apie angelus sargus pateikia Calvinas:
"Kad tikrai kiekvienam tikinčiajam [Calvinui neįsivaizduojama, kad ir netikintys turėtų savo angelą sargą] sergėti yra paskirta po angelą, tvirtai teigti nedrįsčiau... Bet kokiu atveju, visiškai aišku, kad kiekvienu iš mūsų rūpinasi ne vienas angelas, o visi sutartinai sergsti mūsų išganymą! Nes kalbama apie visus angelus, kai sakoma, kad jie džiaugiasi vienu atgailaujančiu nusidėjėliu labiau negu 99 teisiaisiais... Ir minimi ne vienas, o daug angelų, kai pasakojama apie mirusio Lozoriaus nunešimą į Abraomo prieglobstį (Lk 16, 22)
Prie mūsų budi ir mus sergsti pats Dievas. Žinoma, atskirais atvejais jis tai gali atlikti ir per angelus. Tačiau nėra jokio pagrindo tikėtis kasdienės jų pagalbos. Be to, kaip ir Calvinas teigia, atrodo, kad jie visų pirma rūpinasi mūsų išganymu, kad tikriausiai daug aktyviau kovoja neregimas dvasines kovas."
pasitikrinkime autorius, prieš cituodami :)))
gerai parašei, tik tame bėda, kad Calvin'as - protestantas. Kiek suprantu, greitosiomis pramušęs Holger Lahayne per gūglę - jis irgi. O Angelo Sargo sąvoka ir pažinimas yra Tradicijos vaisius.
Reikia žinoti, kad Katalikų Bažnyčia (skirtingai nuo protestantų) pripažįsta du Apreiškimo Šaltinius. T.y. jis sako, jog Dievas turi du būdus kaip mums apreikšti dalykus, kurių savo suvokimu negalime pažinti.
Vienas yra Šventasis Raštas
Antras yra Tradicija (mokymas, pažinimas, kuris auga Bažnyčioje su kiekviena diena, teologams ir tikintiesiems besigilinant į Dievo tikrovės pažinimą bei išgyvenimą).
Iš to tampa aišku, jog čia pateiktose dviejose įžvalgose Angelo Sargo sąvokos nerasime, nes tai - protestantų teologijos vaisiai. Jie labai geri ir šaunūs, bet, mums kaip katalikams - nepakankami.
Taip kad, Juste, kol kas Angelai Sargai dar nepripažinti kaip mitas :)))))))) po pietų pramušiu per Katekizmą - ten turėtų būt kas nors....
Tai iš to galima teigti, jog angelų priežiūrą ir sargybą užsitarnaujam savo tikėjimu?
Ir kai mažam vaikui yra sakoma dažnai: "Tave saugo tavasis angelas sargas" - yra netiesa?
mhm.. mitų naikinimo metas:)) o gražus visgi buvo:) :O bet ką darysi...
oijoijoi, Justyte, atsiprašau, kad vos nesuklaidinau tavęs ;)
man iškilo labai logiškas klausimas, kuo remiasi Tradicija.Ar tik ne Šventu Raštu ji turėtų remtis? o jeigu remiasi kažkuo kitu, tai jau žmonių papročiai ir sugalvojimai, išskiriant tuos atvejus, kai veikia Šventoji Dvasia tiesiogiai žmogų, bet o paradoksas, be rašytinio žodžio mes negalime suprasti, ką ištiesų sako Šventoji Dvasia? taip negali būti.