Jono Evangelija prasideda pasakojimu apie du paskui Jėzų sekančius mokinius ir baigiasi Jėzaus žodžiais Petrui: "Sek paskui mane." Jie pašaukti pamažu, mokydamiesi iš Jėzaus, pažinti, kas Jis yra, suprasti Jo meilės planą ir pažinti, kas jie patys yra. Jie ne visada žino, kur Jėzus juos veda, bet pasitiki ir keliauja drauge.

 Pastaruoju metu, į šį puslapį dėdamas kasdienes Evangelijas, vis peržvelgdavau google vaizdus ir ieškodavau dienos temą atitinkančio kūrinio. Vakar aptikau Sieger Köder, kažkur girdėtas buvo, lyg žinotas, bet niekada nebuvau įsigilinęs į jo kūrybą. Šį kartą nepasiliksiu sau to ką surasiu, bet pasiūlysiu su juo susipažinti ir jums.

   Neturime apriboti savo maldos kūno veiksmais - ar šauktume, ar tylėtume, ar klūpėtume, - bet santūriai melstis, susitelkę savo mintyse, laukdami, kad Dievas ateitų ir aplankytų sielą visose jos prieigose, visuose takeliuose ir juslėse. Tada, priklausomai nuo to, kas pritinka, galėsime likti tylūs, melstis garsiai ir netgi šaukti, kad tik mintys būtų įsitvirtinusios Dieve.

 Visi, kurie keliavote ir laukėte mūsų namuose, prasidėjo trečiasis PJD etapas – dalinimasis įspūdžiais, liudijimas.

Kelrodės žvaigždės ir liepsnojančio krūmo Dieve,
Parodyk man Kelią.

Šėlstančios jūros Nuramintojau ir Gyvosios Duonos Davėjau
Išmokyk mane Tiesos.

Švelnus Dvelkime, Vėjau, pučiantis kur nori
Pripildyk mane Gyvybės.

Būk Mano vidinių ir išorinių kelionių Viešpats,
Tėve, Sūnau, ir Dvasia Šventoji,

Garbė Jėzui Kristui!

Vienas žodis skamba smarkiai – Bažnyčia. Gal tie žodžiai, kuriuos minty ir širdy nešiojamės, kurie pabudę mumyse, piligrimystėje ima varpais skambėti?

Bažnyčia man skamba.