Manau, kad gal ne tik man, bet ir kitiems šis tekstukas pravers - kažką prisiminti, lengviau kažką išgyventi. Va, sėdžiu ir galvoju dažnai, - nu kodėl taip, ką ne taip darau, kodėl niekas nesigauna, kodėl niekam nieko nereikia? Po to galvoju, kad gal taip yra ne šiaip sau? Gal taip kažkam ruošiamasi? Todėl many nemiršta viltis, todėl many auga troškimas kurti kažką gražaus.
