Mano Dieve, myliu Tave!

Mano Dieve, myliu Tave! Ne dėl dangaus Tave myliu ir ne todėl, kad bijau pragaro. Ant kryžiaus, Jėzau, Tu mane spaudei prie savo širdies. Tu kentėjai kalamas vinimis, patyrei ieties dūrį, didžiausią gėdą, skausmus be skaičiaus, prakaitą spaudžiantį išgąstį, mirtį... Ir visa tai dėl manęs, vietoj manęs, už mano nuodėmes. Tai kaipgi, be galo mylintis Jėzau, galėčiau nemylėti Tavęs be išskaičiavimo, negalvodamas apie dangų ir pragarą, ne dėl atlyginimo, bet paprasčiausiai mylėti, kaip Tu mylėjai mane? Taip Tave myliu, taip mylėsiu: vien todėl, kad esi mano Karalius, vien todėl, kad esi mano Dievas.

Amen.

Šv. Pranciškus Ksaveras