Pirmas › Garbė Dievui

Garbė Dievui

Korny 2010.05.14, 10:55

Garbė Dievui - Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.
Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius.

Amen.

Žymės:

Komentarai

Amla portretas
Užrašė Amla - 2010.08.19, 00:21.

Mano seneliai melsdavosi (ir aš taip iš jų išmokau) 'Dabar ir visados, ir per amžius'. Dabar meldžiamasi "Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius'. Betliejaus sesės vienuolyne meldžiasi irgi be 'pradžios'. Man taip logiškiau, nes apie kokią pradžią čia kalbame? Juk pasakyta, kad viskas yra čia ir dabar.

Chiramas portretas
Užrašė Chiramas - 2010.08.19, 03:19.

 Jėzus juk sakė - aš esu Alfa ir Omega - pradžia ir pabaiga. Vadinas "čia ir dabar" talpina ir pradžią ir pabaigą.

Amla portretas
Užrašė Amla - 2010.08.19, 12:07.

 Alfa ir Omega linijinis suvokimas kaip abėcėlėje? Jei taip, tai kas eina prieš Alfa ir kas po Omega?:)

dulkė portretas
Užrašė dulkė - 2010.08.20, 12:48.

Alfa Ir Omega, kaip Dievo, visa ko pradžios ir pabaigos, absoliutaus gėrio simbolis, niekad nebuvo vaizduojama, taigi ir suvokiama, linijiškai, o tik rate arba trikampyje.

Amla portretas
Užrašė Amla - 2010.08.20, 20:30.

Dėl linijinio suvokimo - juokavau:) Suvokiu apskritimą, kaip neturintį nei pradžios nei pabaigos, kaip amžinybės simbolį (kaip ir lygiaš. trikampis), kaip amžinojo dieviškumo simbolį ir tai yra 'čia ir dabar', bet kodėl maldoje atsirado žodžiai 'kaip buvo pradžioje', apie kokią pradžią kalbam, jei kalbam apie Dievą? Jei kalbam apie 'visa ko pradžią ir pabaigą' žemėje - suprantama, bet čia garbinama Šv. Trejybė.

bralgis portretas
Užrašė bralgis - 2010.08.20, 21:10.

che che che :)

O man tai kur kas indomiau, kodėl tik lietuvių tikėjimo kraityje išlikęs žodis "Dievo" :) Juk visose kitose kalbose meldžiamasi: "Vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios" Juk būtent taip kalba Jėzus Mato Evangelijos pabaigoje? :)

Nežinau ar tai tiesa - netikrinau, bet vienas paaiškinimas man atrodo gana protingas. Teigiama, kad tai - "užkonservuotos" senos arijonizmo erezijos liekanos.

Iš  kur ir kaip?

Arijonizmas (erezija teigianti, jog tik Tėvas yra tikras Dievas, o Sūnus - nors ir tobuliausias iš visų, bet tik kūrinys; taigi - Tėvas esąs aukščiau už Sūnų, ir todėl tik Jam priskirtina dievystė) buvo išplitęs tarp germanų (ar gotų? atsiprašau... istorinių žinių spragos, o tikrinti tingiu žiauriai...), o per juos atėjo ir iki Lietuvos.

Taigi, dabar Katalikų Bažnyčioje yra likusi ši "Lietuvos arijoniškoji fosilija" :))) Joje Dievu vadinamas Tėvas, o tik vėliau priduriamas Sūnus ir Šventoji Dvasia. Taip parodoma, kad Tėvas yra aukščiau nei Sūnus beigi Dvasia...

Ką gi - erezija, tai erezija. Bet suktis iš padėties tai kažkaip reikia? :) Taigi, nuspręsta daryti pauzę po išsireiškimo "Garbė Dievui" prieš išvardijant visus Švč. Trejybės Asmenis ir taip visiems ir kiekvienam lygiai priskiriant dievystę.

Dar vienas indomus grynai kalbinis dalykas - užrašinėjant šią maldą po išsireiškimo "Garbė Dievui" negalima dėti dvitaškio :) Nes dvitaškis reikštų, kad toliau išvardijamos anksčiau paminėto dalyko (taigi, Dievo) dalys. O Dievas juk - vienas trijuose Asmenyse ir nedalomas :) Todėl taisyklingai ir reikėtų rašyti taip kaip čia užrašė Kornelija - dedant brūkšnį (kuris išreiškia mintį: "Garbė Dievui [kuris yra] Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia).

Amla portretas
Užrašė Amla - 2010.08.20, 23:16.

Bet Jėzus dažnai nukreipia mus link Tėvo ragindamas mus melsti Jo, prašyti, eiti link Jo, tarsi Jis būtų 'aukščiau'. Jėzus ir meldėsi "tačiau  tebūna ne mano, bet tavo valia" ??

Beje, visai tinkamai būtų garbinti Garbė Dievui Tėvui, Dievui Sūnui ir Dievui Šv. Dvasiai. Man gražu, jei apie grožį čia:)

Laima_B portretas
Užrašė Laima_B - 2010.08.20, 23:18.

nu bet vel pavojinga - trys... o ne vienas ... :) Gal del to man grazi ta versija su bruksniu :)

{atsiprasau uz sveplavima - ne dantys ismusti, o kompiuteris ne mano...}

Amla portretas
Užrašė Amla - 2010.08.20, 23:36.

Na, taip - trys. Geriau su brūkšniu:)

Chiramas portretas
Užrašė Chiramas - 2010.08.21, 00:01.

Turbūt daugelį pagauna ši frazė: "Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau: aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus! Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš keliauju pas Tėvą, nes Tėvas už mane aukštesnis (Jn 14:28)"

Iš tokių nuotrupų sunkoka suprasti ką Jėzus iš tiesų norėjo pasakyti, ar Tėvą vadina aukštesniu už jį dėl to kad esamuoju laiku Jėzus nusileido į žmogaus lygmenį, ar kalba bendrai. Jėzus dažnai mini, kad Tėvas jį siuntė, jį išmokė, jam perdavė... todėl tokia hierarchijos pajauta daugeliui gali natūraliai susidaryti. Nedrįstu nieko konkrečiai teigti, bet man kartais susidaro tokia vizija, kad Dieviškoji trejybė yra tarsi savotiška vertikalė, skeptras kurio viršuje yra Tėvas - Dangaus ir žemės sutvėrėjas, tarsi deimantas švytintis savo galybėje, Jėzus - sūnus, esantis to paties skeptro dalis, vartikalė, kelias vedantis pas Tėvą, o iš jų abiejų žemėn sklinda šventosios Dvasios šviesa. Tai lyg kartu ir viena, bet ir hierarchiška.

Mąstant paprastai ir logiškai - kodėl Jėzus Tėvą vadina būtent Tėvu, tai galbūt dėl to, kad Dievas, dangaus ir žemės sukūrėjas yra pirma atėjęs visko ir jis yra savo Sūnaus, kaip dieviškojo asmens kūrėjas, nes logiškai mąstant Jėzus negalėjo atsirasti kartu su Tėvu, nes kitaip Sutvėrėją jis vadintu broliu ar pan. Skirstymas į Tėvą ir Sūnų jau automatiškai užduoda tarpusavio hierarchijos supratimą. Mokytojas yra visada aukščiau už mokinį, o mokinio dalia yra būti nuolankiu. Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, tuomet suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu tai, ko mane Tėvas išmokė.Mano Siuntėjas yra su manimi; Tėvas nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas Jam patinka” (Jn 8:28). Na todėl ir natūralu, kad Dievo kaip hierarchinės vertikalės samprata yra žmonėms priimtina. Kažin ar čia kalti ten kažkokie arijonai :)

 

Laima_B portretas
Užrašė Laima_B - 2010.08.21, 00:02.

Menkute pataisa: teigiama, kad Jezus nebuvo sukurtas, bet gime :) Kaip ilgajam tikejimo ispazinime :) Tai kaip ir Tevas :)

bralgis portretas
Užrašė bralgis - 2010.08.21, 00:16.

čia, žinoma, geriausiai vienos labai mažos parapijos - Vilniaus Katedros - klebonas (t.y. kun. Robertas Šalaševičius) išnarpliotų. Jis man Trejybės kursą dėstė. Nesiveldamas į begalines protavimo vaisių bei loginių išvadų džiungles (kaip lengva jose nuklysti nuo Naujojo Testamento tekstų ir pradėti žaisti su visokiais svarstymais bei nuomonėmis...), galiu pasakyti tik tiek, kad Dieve nėra "anksčiau" nes Jis yra už laiko ribų.

Taipogi (tą labai gerai prisimenu), gamtoje  bei visame fiziniame pasaulyje nėra nė vienos analogijos, kuri tinkamu būdu ir nenuskurdindama išreikštų Trejybės slėpinį - tai, kad Dievas yra vienas, trijuose Asmenyse, ir kad kiekvienas Asmuo yra pilnai Dievas, o ne sudedamoji Dievo dalis (kaip kad būtų trikampio atveju - atėmus kampą trikampis jau nebepilnas).

Ir dar, kad šiuos Asmenis atpažįstame iš Jėzaus skelbimo, kuris įvykdytas žodžiais ir darbais. Kad jie skiriami (ne atskiriami!) iš to kaip atpažįstame jų veikimą, ir kad santykiai tarp Asmenų yra ne mažiau svarbūs nei patys Asmenys - kitaip gali kilti pagunda pradėti nagrinėti kiekvieną Asmenį atskirai, pamirštant, jog Trejybė juk - tobulos Meilės ir Vienybės pilnatvė. Ir kad kiekvienas iš trijų Asmenų yra vienas kitame - jie tarsi "persismelkia" vienas į kitą...

žodžiu... :)

slėpinys.

Chiramas portretas
Užrašė Chiramas - 2010.08.21, 00:37.

Na taip, iš principo tai taip. Tačiau kątik iš-googlinau kažkokią analizę šiuo klausimu čia. Tai gi, ten daroma prielaida, kad Tėvas yra transcendentinis asmuo, kuris niekada iki žmogaus pavidalo nenusileidžia, jo niekas nėra matęs, o ST minimas Jahvė yra tas pats Jėzus Kristus, tik prieš įsikūnijimą. Visada maniau (gal aš čia banaliai maniau) kad Adomą ir Ievą sukūrė Tėvas, pasaulio sutvėrėjas. Tai pagal tą analizę, ST visi Dievo apreiškimai žmogui buvo per Jėzų Kristų iki jo įsikūnijimo. Hm... Nors tada vėl kyla klausimas, kas gi ištarė frazę mokiniams ant kalno, kai Jėzus susitiko su Moze ir Eliju: Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!  Lk. 9 

Ech... slėpinys.

Amla portretas
Užrašė Amla - 2010.08.21, 00:54.

Vat vat...trukt už vadžių - vėl nuo pradžių:)

Slėpinys...

bralgis portretas
Užrašė bralgis - 2010.08.21, 09:49.

na... perfrazuojant vieną posakį galėtume pasijuokti: "du teologai - trys nuomonės". Todėl ir sakiau, kad tai per daug sausa. Galiausiai esame gundomi atitrūkti nuo tikėjimo ir pradėti vergauti žingeidumui :) Nesakau, kad nereikia protu gilintis. Priešingai - tai būtina! Tačiau taip pat būtina bet kokias žinias iš karto jungti su tikėjimu.

Tada tampa aišku, kad klausimas kuris Asmuo apsireiškė ST yra visiškai ne toks svarbus, kaip kad suvokimas, jog Dievas apskritai apsireiškė kaip asmuo...

O šiaip, dėl ST tai man labai patiko viena mintis, kad Krikščionybė kone pavydžiai saugo Trejybės slėpinį, kuris buvo apreikštas per Jėzų Kristų. Taip ji teigia, jog Dievas, pasirinko apreikšti giliausią savo būties slėpinį per savo Sūnų, todėl ST sąmoningų užuominų į Trejybę nėra. Ta prasme, kad sunkiai įmanoma, jog kuriam nors įkvėptajam autoriui Viešpats būtų atskleidęs šį slėpinį taip, kad autorius būtų jį suvokęs. Juk tokiu atveju tasai autorius stotųsi lygioje gretoje su Kristumi...

Tad šis naujumas Dievo pažinime yra grynai Krikščionybės tikėjimo kraičio dalykas. Nuo to "trejybinės" ST užuominos (pvz. trys Abraomo svečiai) tampa tik dar painesnės ir miglotesnės :)))

p.s. Pučkovo rašinėlis - greičiau pamokslas, nei analizė :) Ir tai teologiškai neteisingas... Atskirai nuo kitų Asmenų regėti Sūnų įmanoma tik po Įsikūnijimo. Kitu atveju, tai kvepia susiskaldymu Trejybėje :) Todėl teologai ST apsireiškiantį Dievą vadina Viešpačiu (Šventojo Vardo taip paprastai šen ir ten nereikėtų rašinėti... Jis yra vertas didesnės pagarbos), neskirdami kuris tai Asmuo, nes tai neįmanoma dėl Trejybės vienybės ir Dievo vienumo.
 

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4