Su džiaugsmu pradedam vieną naują reikalą - "Magnificat - kasdieniai skaitymai" leidėjai sutiko dalintis su mumis savo leidinio ištraukomis. Tad kartą per savaitę skelbsime kokį tekstuką iš šio "maldos bendražygio". Labai gražus man šitas katalikiško bendradarbiavimo žingsnis.

Sako, kad baigiantis vienam metų laikui ir prasidedant kitam, suaktyvėja stichijos. Praėjusi savaitė ir buvo būtent tokia: siautulys apėmė vandenį, žemę, orą ir žmonių gyvenimus. O karštis (ugnis) - ne kartą -  sprendimus ir pasirinkimus :) Tą liudija įvykiai pasaulyje ir Lietuvoje, dalį kurių čia atrasite.

Atsimenate sergantį ir prie turčiaus vartų elgetaujantį Lozorių? Per pasninką jis įžengė į rojų, o turtuolį nuo jo atskyrė neperžengiama praraja... Atsimenate kaip Ezavas tapo savo brolio tarnu? Argi jis nepardavė savo pirmagimystės už sriubos lėkštę? Ir priešingai – argi ne per pasninką bei maldą Hana tapo Samuelio motina?

Šiandien radau šią Popiežiaus kalbą. Manau tikrai būtų verta paskaityti, sakyčiau būtina, nes asmeniškai man Popiežius yra autoritetas, kuris visada tiki tuo, ką kalba. O ypač dabar, kai gavėnios metu jis kalba apie teisingumą.

Kartais tikri stebuklėliai ištinka :) Taip ir ši nauja knygutė. Atrodytų - lyg ir nelabai reikalinga, lyg ir yra jau visokių tų knygučių prileista... Bet, bet, bet - ši tikrai ypatinga. Ir ko gero verta jaukintis mintį, kad šis leidinukas gali tapti ne tik mūsų palydovu, bet ir draugu :)

-x-x-x-

Praėjusi savaitė buvo labai spalvinga. Tūrbūt baltas sniegas ryškiau atspindėjo ir taip ryškias gyvenimo spalvas, o ypač raudoną, meilės ir kraujo spalvą. Tikriausiai kai kam tai buvo viena tų savaičių, kurioje linksmi dalykai ir smagūs nuotykiai nustelbė nemalonius. Tikiuosi, kad taip galėjo būti.:)  Juk reikia pasidžiaugti prieš didijį susikaupimo metą.

Vėl keletas įdomesnių naujienų iš pasaulio ir Lietuvos. Čia nebus išsami apžvalga, aprėpianti visus įvykius. Pavadinčiau ją - kai kas, kas galėtų būti įdomu ar net svarbu.