Kad ir kaip žiūrėtume, mes negalime pakeisti arba atmesti savo aukščiausio ir svarbiausio gyvenimo tikslo. Gali stengtis kiek nori, bet niekad neišeis patikėti, kad pagrindinė mano paskirtis žemėje – tai dėl ko aš čia gyvenu – yra: "esu čia tam, kad galėčiau vaikščioti į parduotuves", arba "esu čia tam, kad uždirbčiau pinigus". Žinoma, gyvenime reikia užsidirbti pinigus ir reikia pirkti, tai dalis mūsų gyvenimo, bet tai tikrai negali būti pagrindinis mūsų gyvenimo tikslas ir paskirtis! Mūsų gyvenimas yra ypatingas, todėl ir jo tikslas – priežastis dėl ko gyvename – turi būti ypatingas.
Mes esame skirti draugystei su Dievu.
Labai seniai žinoma taisyklė, kad su kuo draugauji, į tą daraisi panašus. Todėl mes esame pašaukti tapti Dievo paveikslais savo aplinkoje – mokykloje, su draugais, namie. Tapti langais, kad Dievas ir Jo meilė per mus taptų matomi.
Taigi – mes esame pašaukti bendradarbiauti su savo Kūrėju. O būti panašiu į Dievą – reiškia būti š.v.e.n.t.u.
Bet nereikia manyti, kad Dievas šventumo dovaną dalina visiems kam papuola kaip Kalėdų Senis. Šventumas (draugystė ir panašėjimas į Dievą) ateina per šlovinimą – kai mes su pasitikėjimu atsiveriame Dievo meilei ir Jis tampa mūsų gyvenimo centru.
Jei iš tiesų užsidegtume troškimu tapti labiau šventais – panašesniais į Jėzų – labiau atsidėtume šlovinimui. Nes mus visada įtakoja ir keičia tie dalykai su kuriais praleidžiame daug laiko. O šlovinimas yra tokia aplinka kur mes esame labai arti Dievo Širdies. Galima sakyti, kad šlovindami mes esame Jo akivaizdoje – stovime priešais Jo Veidą. Kuo daugiau laiko ten praleisime, tuo darysimės panašesni į Jį.
Tebūna tai mums padrąsinimas! Jei norime tapti panašesni į Jėzų, tai reikia ne sėdėti ir laukti kada Dievas atras laiko prieiti prie mūsų. Taip pat nereikia stengtis "priversti" Dievo ką nors nuveikti mūsų gyvenime. Ne. Nereikia persistengti. Tiesiog leiskime, kad Dievas būtų iš tiesų Dievas mūsų gyvenimuose. Tai reiškia, kad Jam reikia skirti laiko, erdvės ir pagarbos.
Jei skirsime Dievui mažai laiko ir dėmesio – mažai šansų, kad tapsime bent truputį panašesni į Jį. Tad jei nori iš tiesų pasikeisti – praleisk bent valandą laiko per dieną šlovindamas Jį giesme. Galbūt tavo veidas nepradės spindėti ir dar nepulsi skraidyti. Tačiau be jokios abejonės – tavo vidus jau keičiasi.
paruošė bralgis pagal Mike Pilavachi "The fruit of worship – Holiness"
THEOLOGICAL | FEBRUARY 2004 | www.worshiptogether.com
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus