Senoliai apie šlovinimo dovaną - pradžia

Jau labai seniai norėjau šiuo tekstuku su Jumis pasidalinti :) Tai įvadas į seną (protestantišką?) giesmyną, spausdintą 1876 m. Tilžėje. Sakiniai kilometriniai, kalba tokia, kad kartais kvapą užima beskaitant :) Vienu kartu netilpo, tad prie šio tekstuko grįšim. Giesmynas rašytas dar gotišku šriftu, visas pirmas puslapis skirtas nuostabiam pavadinimui -

"Visokios
naujos Giesmės
arba
Evangeliški
Psalmai,
kurios pirmto
taipo po vieną taip ir po kelias į mažas
Knygeles surašytos buvo,
ale dabar
į vienas Knygas surinktos
ir
ant Velijimo kelių nabažnų Dūšių į
Druką paduotos"

"Todėl jei kas Kristuje yra, tai naujas Sutvėrimas yra,
kas sena buvo perėjo;
štai vislab nauja pastojo"
2Kor 5,17

Taigi ir tav', mano miels Skaitytojau, veliju, kad tu per šįjį Gyvasties Žodį įgautumbei naują Širdį, kursai dar iki šiolei seną turėjai, ir kad galėtumbei sakyti: per šiąją ir tąją Giesmelę mane Kristus apšvietė Tamsybėje ir Aklume begyvenantį, ir Peklon nuo Velnio per visokius Pageidimus, kaip Avį Papjovimui ant amžinojo Smerties bevaromąjį, ir Pons Jėzus iš didžio Pasigailėjimo man užbėgo už Akių ir iškratė iš Velnio Nagų, kaip Dovydas Avį iš Liūto ir Meškos Nasrų, ir mano Dūšia išsprūdo, kaip Paukštis iš Žabangų Paukštininko, Spąstas patrūko ir aš valnas pastojau. Ps 123,7. Kas Grieką daro, tas Grieko Bernas, taigi jei Sūnus jus išvalnino, tai tikrai valni es'te. Jn 8,36.

Tu, kursai dar Griekų Verginis arba Griekų Bernas tebesi, ir dar kaip gyvs ir niekados ne esi tyręs Kristaus Maci per Jo Žodį, kad būtumbei išganytas ir Kristaus Žodis kaip Kardas dviem Ašmenim pjaująjis, kursai perein Dūšios Smagines, ir atskiria Gerą nuo Pikto, ir Griekų Skauduliai ir Pūliai ne išspausti, ir Ronos Aliejumi ne mankštintos, Jer 1,6., ir Griekų Ronos ne jaučiamos, kaip nuo pekliškojo Žalčio ir Angies esi įgeltas, ir niekados ir kas Dieną dar ne šaukei Maldomis savo Kampelyje parsiklaupęs Jėzaus kaip Dūšios Liekoriaus, kad tave išgelbėtų, kaip anąjį tarp Razbaininkų puolųsįjį, kursai piln's Ronų ir Kraujuose aptekęs gulėjo, ir nieks ne galėjo gelbėti, kaip tikt' Samaritonas, kursai svetim's buvo. Taip ir tav', kol savo Griekų Ronas ne junti, tolei Pons Jėzus svetims ir nepažįstams tav' yra, ir tikrai nieko ne žinai, ką tau Jėzus yra Gero daręs, savo vargingu Užgimimu ir vargingu Gyvenimu, Kentėjimu ir Smertimi, Prisikėlimu ir Dangun Žengimu ir Sugrįžimu Sūdą laikyti, tai tau svetima, ir nieko ne žinai, ką tau Jėzus yra Gero daręs; ir jei dar tame stovi, ir pamėgst' toliaus gyventi, ir ne nori Ponui Jėzui gerą Žodį duoti, kad jis savo žadėtąją Dvasią siųstų, ir per šventą Žodį vestų tave į visą Tiesą, ir tave valną ir gyvame Tikėjime liuosą darytų nuo Griekų Vergystės: tai amžinai pasiliksi Griekų Bernas, ir Bernas Griekų ne gaus Dangaus Tėviškę į Dalykus. O kad tu būtum ir visas Bybeles [t.y.  :) "Biblijas"] ir visas Giesmes Knygoj išsimokinęs, ir mislytumbei dėl to Dangaus Išganymą užpelnyti ir Griekų Raiščius su Giedojimu ir Skaitymu nupešioti, ir per tą save pašventinti, ir dangiškąjį Tėvą tuomi suderinti [t.y. "permaldauti"], o vis tikt pasiliktumbei tame Giedojime ir Skaityme prie senosios Griekų Službos: tai tuomi ne laimėsi. Tai yra dangiškam Tėvui tikt kaip bjauri Smarvė, kur ne jo Sūnaus Krauju yra Dūšios Ronos mazgotos, ir šventosios Dvasios Aliejumi pamostyta gal' Dūšia Dvasioje ir Tiesoje melstis.

Kuomi aš galiu Poną Dievą suderinti? Ar Parklupimu po Akių didžiojo Dievo, ar aš jį Deginimo Apieromis bei mituliais Veršiais suderinsiu? Ar manai Dievą mėgstantį daug tūkstančiais Avinais arba Aliejumi, norint to ir nepaskaitomos Srovės pilnos būtų? Arba ar aš savo pirmgimųsįjį Sūnų už savo nusidėjimą duosiu, arba savo žyvato Vaisių už Griekus savo Dūšios? Tau yra sakyta, Žmogau, kas ger' yra, ir ką Pons Dievs iš tavęs ieško, būtent: Dievo Žodį laikyti, Meilę išrodyti ir pasižeminti po Akių savo Dievo.   Mikėjo 6,6-8