"Giedojamumas" bažnytinėms giesmėms yra būtinas kaip oras žmogui! Gali būti patys nuostabiausi žodžiai, bet jei melodija bus per sudėtinga – žmonės "nepagaus" giesmės. Kuo giesmės melodija labiau "kabina", tuo žmonėms lengviau atsiminti giesmę. Giesmių melodijos žmonėms turi būti prieinamos – jie turi sugebėti ją pagiedoti, kad galėtų ne tik įsijungti į giedojimą, bet ir melstis.
Mūsų parapijose nedaug profesionalių dainininkų. Kai kurie žmonės bažnyčioje neturi klausos, kiti nesugeba išlaikyti tono. Tad jei tavo giesmėje bus daug ir labai sudėtingų vietų, dauguma žmonių bijos atverti burną ir bandyti jas giedoti.
Todėl geriausia naujas giesmes rodyti ne tik savo bičiuliams muzikantams, bet ir "paprastiems" žmonėms kurie neturi muzikinio išsilavinimo. Jie kartais pasako nepakartojamų minčių :). Tokie žmonės geriausiai pastebi kurią giesmės vietą sudėtinga giedoti. Tai nereiškia, kad giesmės turi pasidaryti visiškai kaip du kart du. Tiesiog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp paprastumo ir sudėtingumo. Nes jei giesmė graži ir truputį sudėtinga – žmonės ją išmoks. Ir taip patys paūgės šlovinime.
Priegiesmis yra labai svarbi (jei ne svarbiausia) dalis. Visada kyla nusivylimas, kai girdi nuostabų giesmės posmą kuris daug žada, tačiau kai ateina priegiesmio eilė, gaunasi šnipštas. Matt'as Redman'as sako: "gana, nevaryk mums nuobodulio, koks priegiesmis?" (Don’t bore us, get to the chorus)
Galingas, lengvai giedamas priegiesmis šlovinimą tiesiog išsprogdina, užlieja jį nauja gyvybe. Man priegiesmius rašyti sunkiausia. Čia nieko nepagreitinsi. Kartais tenka tiesiog laukti tol kol priegiesmis "prinoks" – bus tikrai baigtas ir teisingas.
paruošė bralgis pagal Tim Hughes "Singability"
SONGWRITING | APRIL 2004 | www.worshiptogether.com
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Beje, Jaras turi naują giesmę "Tavo meilė". "Country" stiliuko :) Bet garbinimui labai tinka :)
liuks :) deja, kiek jį pažįstu, tai įrašėlio sulaukti - be šansų :))) tai reiškia - lauksim vasaros :)
chmmm... pamąstysiu, gal kokį kitą būdą, nei taip ilgai laukti. :) :) :) Žinai, kartais ir su juo galima susitarti, o atėjus vasarai, tikėsimės dar naujesnių.
Beje, vasarą NS organizuoja šlovinimo stovyklą KITIEMS (na, ne sau, o patarnaus kaip bendruomenė kitiems). Ir datos beveik žinomos (reiktų pasitikslinti).
Ar nebūtų smagu visiems vėl suėjus į vieną vietą šlovinti Tą, kuris visus bendrai ir tuo pačiu, skirtingai pakvietė pasauliiui pasakoti apie Jo šlovę?
O dėl giesmės - pažiūrėsiu ką galiu padaryti. :)
nium, tai brūkštelėk e-mail'u datas, programos užuomazgas... aišku, smagumas - rimtas motyvas :) Mane patį, kuo toliau, tuo labiau neša į katalikybę :))) Sunku įvardinti, užčiuopti, bet kažkaip paskutiniu metu kuo toliau, tuo labiau matau šlovinimą kaip bendruomenės dovaną ir pašaukimą. Ir va čia man daug kas stringa...
Ta prasme - pašlovinti - liuks :))) Bet aš ilgiuos kažkokio tęstinio ugdymo (nežinau - mokyklėlės?) gal bent jau virtualaus blogiausiu atveju, nes nerandu durnelių, kurie tam įsipareigotų :))))))))))
dėl giesmės - liuks :)
O, Algi, kaip panašiai aš galvoju ir jaučiuosi :) Dėl mokyklėlės, dėl bendruomeninio šlovinimo, kaip dovanos ir pnš. Tik man pradeda atrodyti, kad tokius svajotojus kaip tu ir aš, Dievas pakviečia ne tik Bažnyčios lobiais misti (jokiu būdų neturiu omenyje, kad ten kažko trūksta :) ), bet ir nešti pranašišką žinią kitiems. Dažnai man atrodo, kad Jam patinka kalbėti per tokius kaip mes :) Tokiu būdu, Jo žodis įgauna, pavyzdžiui, Algio charakterį :) ir Jis šypsosi :) Ir Jam tai patinka - smagu, kaip tau skaitant apie žydų maldą :)
Kažkur Dievas širdį šaukia (dėl šlovinimo), bet dara nežinau kur:) Dar reikia pabegėti į priekį, kad aiškiai suprasčiau, tačiau Jo balsą atpažįstu iš tolo, ir širdis spurda pagauta jaudulio, troškimo ir noro nešti tai kitiems.