Naujienos. Rimtos ir nelabai

Praėjusi savaitė buvo labai spalvinga. Tūrbūt baltas sniegas ryškiau atspindėjo ir taip ryškias gyvenimo spalvas, o ypač raudoną, meilės ir kraujo spalvą. Tikriausiai kai kam tai buvo viena tų savaičių, kurioje linksmi dalykai ir smagūs nuotykiai nustelbė nemalonius. Tikiuosi, kad taip galėjo būti.:)  Juk reikia pasidžiaugti prieš didijį susikaupimo metą.

 Persipynusios tarpusavyje šv. Valentino ir Užgavėnių šventės daugelį įtraukė į įvairių pramogavimų sūkurį. Ir į visa tai labai natūraliai ir šįkart negedulingai įsipina Lietuvos valstybės atkūrimo 92 -ųjų metinių minėjimas, jau dvidešimtasis po nepriklausomybės atgavimo. Rytoj melsimės už savo Tėvynę Lietuvą ir džiaugsimės dar viena švenčių diena.

Bet norėtųsi grįžti prie šv. Valentino. Galvoju, ar ne be reikalo mes atiduodame šį šventąjį pasaulio reikmėms, užmiršdami jo tikrąją nugyvento gyvenimo ir kankinystės vertę. Juk jo paskelbimas šventuoju nebuvo atsitiktinis, Bažnyčia tai padarė ne šiaip sau. Ir dabar kaip linksmas nuotykis pateikiamas šv. Valentino gyvenimas iš tikrųjų buvo šventojo, Dievo įsakymų vykdytojo ir saugotojo gyvenimas. Neatmetant, kad tai gali būti legenda,  Jis, visų pripažintas įsimylėjusių globėjas, pamirštant, kad iš tikrųjų jis gynė meilę, kuri įsipareigoja. Jis tuokė poras, padėdamas įsipareigoti iki mirties. Šv. Valentiną būtų galima vadinti santuokos (vestuvių) globėju. Galėtume į jį kreiptis, prašydami sėkmingos santuokos dienos ar ceremonijos :)  Todėl šios šventės pavertimas "laisvos" nuo įsipareigojimo meilės švente negali būti priimtinas krikščioniui. Ir, gerbiant šv. Valentino atminimą, visai maloniai turėtų nuskambėti žinia iš Druskininkų bažnyčios, kurioje restauruojant Aušros vartų Marijos koplyčią rastas relikvijorius su    šv. Valentino drabužio skiaute. Ar tai tikra? Kas žino, dokumentų, patvirtinančių, kad tai tikrai šv. Valentino drabužių skiautė, nerasta. Bet tikrai įdomu.

Tačiau palikime linksmas istorijas ir legendas. Tikrai rimtai meilės tema pasiskaityti ir, žinoma, pasitikrinti savo požiūrį bei pamąstyti apie žmogiškos meilės tikrumą - netikrumą, savanaudiškumą, vartotojiškumą - teisingumą, galima ištraukoje iš naujausios, neseniai pasirodžiusios knygynuose Tomo Mertono (Thomas Merton) knygos "Nė vienas žmogus nėra sala". Thomas Merton (1915 - 1968) buvo vienuolis trapistas, parašęs nemažai knygų, kurios vertinamos už gilias ir pagrįstas mintis apie religiją ir dvasinį gyvenimą. Į lietuvių kalbą išverstos 6 jo knygos. 

Po poros dienų švenčių laikotarpis baigiasi, o mus į susikaupimą kviečia Popiežiaus Benedikto XVI žinia 2010 m. gavėnios proga. "Dievo teisumas pasireiškė tikėjimu į Jėzų Kristų" (plg. Rom 3, 21 - 22) - kreipiasi į mus popiežius apaštalo Pauliaus žodžiais. Popiežius perduoda Bažnyčios kvietimą rimtai peržiūrėti savo gyvenimą, permąstant teisingumo temą. "Teisingumas - "tai atiduoti tai, kas jam priklauso" ", - sako popiežius, cituodamas III a. romėnų teisininko Ulpiano posakį. Apie kuo grįstą teisingumą ragina susimąstyti popiežius, skaitykite čia.

Gavėnia prasideda Pelenų diena trečiadienį, vasario 17 d. Tą dieną šventintais pelenais bus barstomos žmonių galvos, kviečiant prisiminti savo trapumą ir atgailauti. Taip pradėsime keturiasdešimtie dienų ėjimą į Velykas, per kurį atsiduosime Veišpačiui, kad mus apvalytų ir pašventintų.

Kaišiadorių Vyskupijos parapijose Pelenų dieną bus barstomi pelenai, surinkti sudegusioje Labanoro bažnyčios gaisravietėje parapijiečių iniciatyva ir išdalinti parapijoms, kad pradedant šią gavėnią visi būtume pabarstyti iš ypatingos gaisravietės surinktais pelenais. Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis kviečia: "Pelenai - trapumo , laikinumo bei nuolankumo simbolis - tepaskatina uoliai ir dvasingai išgyventi šią gavėnią, taip pat nepamiršti mūsų tikėjimo brolių bei sesių, kuriems tie pelenai atnešė daug skausmo ir širdgėlos."

Įdomybės:

Įkurta nauja interneto svetainė apie Pašvęstąjį gyvenimą Lietuvoje.

Klaipėdos Marijos taikos Karalienės grigališkojo choralo studija pristatė kantičkinių giesmių kompaktinę plokštelę "Dūšia mano, garbink Dievą". Joje įrašytos giesmės, kurios per šimtmečius keliavo iki mūsų dienų. Giesmėse skamba mūsų tautos tikėjimo, Šv. Rašto suvokimas ir poetinis perdavimas liaudišku giedojimu.