Taip, vasara visai nutildė poreikį į ką nors gilintis - nepakeliamas karštis, atrodo, tirpdo smegenis ir veja ieškoti vėsesnių vietelių prie vandens telkinių :) Tačiau brandūs suaugusieji rimtų klausimų sprendimo neatidėlioja. Bent jau tie, kurie jaučiasi už tų klausimų sprendimą atsakingi. Ir šįkart pakalbėkime apie... moteris Bažnyčioje... Bet pradėkime nuo pradžių.
xxx
Atrodo, pradėti nuo pradžių beveik neįmanoma, nes reikėtų rašyti istoriją apie moterų padėtį visuomenėje ir santykius su Bažnyčia nuo seniausių laikų. Tai jau būtų knyga, bet, esu rami, nes tokia knyga (tiesa, apimanti tik dalį laikotarpio) jau parašyta - tai Richard Pernaud "Moterys katedrų laikais".
xxx
Pradėsime nuo to, kad Tikėjimo mokymo kongregacija paskelbė naująsias papildytas kanonines normas liečiančias sunkiuosius nusikaltimus, kuriems priskiriami nusikaltimai Švenčiausiajam Sakramentui, išpažinties šventumui, taip pat kunigų lytiniai santykiai su nepilnamečiais. Taip pat į naująsias normas įtraukti iki šiol atskirais dekretais reglamentuoti nusikaltimai - išpažinties įrašinėjimas ir bandymas moteriai suteikti kunigystės sakramentą.
xxx
Lietuvos padangėje, jau nusibodus pedofilijos skandalo peripetijų aptarinėjimui, pastarasis nusikaltimas - bandymas moteriai suteikti kunigystės sakramentą - ir kelia susidomėjimą ir diskusijas ne tik šiandien. Juolab, kad Anglikonų Bažnyčia, atrodo, padarydama daug žalos savo Bažnyčios ir krikščionių vienybei, Jorko sinode priėmė sprendimą moterims teikti vyskupo šventimus. Apie tai čia .
Kodėl pakenkė? Apie tai dar anksčiau rašė T. Viluckas str. "Moterys su mitra?".
xxx
O čia lietuviškos - pasaulietiškos - moteriškos mintys apie moters kunigystę. Aštroki klausimai Bažnytinei visuomenei... nebūtinai teisingi, bet tikrai kviečinatys peržiūrėti savo požiūrį į Tradiciją šiuolaikiniame pasaulyje.
xxx
Tačiau mums, Romos katalikų Bažnyčiai priklausančioms moterims, nesigviešiančioms tapti kunigėmis ir vyskupėmis, vis dėlto išlieka moters padėties klausimas Bažnyčioje. Nes vis dar skeptiškai žiūrima į rimtesnes, negu grindų plovimas ir drabužių priežiūra, moterų tarnystes Bažnyčioje, vis dar nesvarbus jų dalyvavimas ir nuomonė. Ar toks požiūris kyla iš aukščiausių Bažnyčios hierarchų pusės? Dokumentai liudija, kad - ne, tai dažnai hierarchijos žemiausių grandžių ir vietinių bendruomenių mąstymo stereotipai. T.Viluckas įvairiapusiškai ir įdomiai apie tai mąsto savo tekste "Moters vaidmuo Bažnyčioje", remdamasis ne tik savo stebėjimais ar nuomone, bet ir Evangelija bei Bažnyčios dokumentais, kurių rekomenduočiau nepraleisti nepaskaičius.
xxx
Dauguma šios svetainės narių - merginos ir moterys. Todėl pirmiausia klausimas jums:
Kaip jūs jaučiatės mūsų Bažnyčioje, mielosios? Kokios mintys kyla, paskaičius šiuos tekstus?
Vyrai, Jūsų nuomonė labai svarbi ir gerbiama, todėl - kviečiu kalbėti.
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Bažnyčioje, kurią lankau, moterys gieda giesmes, groja instrumentais, skaito skaitinius, o pvz. vienuolės paruošia visus liturgijos reikmenis ir pan. Na praktiškai daro viską išskyrus tai ką daro kunigas. Net paprasti vyrai parapijiečiai nublanksta jų aktyvume, tai net nežinau, kaip ten su tuo grindų plovimu.
O bažnyčioje, kurią lankiau vaikystėje tai aplink kunigą formavosi toks neformalus davatkėlių "parlamentas", uiii... kiek galios turėjo toks darinys, visą kaimą liežuviais nuplakdavo :D
Apibendrinant, manau kad pasauliečių tarpe moterys bažnyčioje yra aktyvesnės ir pareigingesnės kaip tikinčiosios, tuo tarpu kunigas žinoma, be išimties yra vyras, tai gal čia tokia savotiška pusiausvyra.