Kažkur skaičiau, kad šiais laikais visi (?) žmonės gyvena pagal šūkį "Mylėti negalima išnaudoti", tik pasirenka, kur padėti kablelį. Šis moto gal labiausiai tiks praėjusios savaitės įvykių vertinimui. Kur dėti kablelį, rinksimės kiekvienas pagal savo supratimą.
Lenkijos prezidento Lecho Kaczinskio ir jo žmonos Marios bei visos delegacijos žūtis Katynėje visą savaitę buvo visų žinių dėmesio centre. Vakar pirmoji pora palaidota Krokuvoje, karališkojoje Vavelio katedroje. Paskutinės naujienos ir vertinimai bei videomedžiaga apie laidotuves, Vavelio rūmų kriptą čia ir čia . Medžiaga, kuri padeda būti kartu su lenkų tauta.
O kaip Evangelijos šviesoje būtų galima vertinti šį įvykį mintimis su mumis dalijasi lenkų kilmės salezietis Jacek Paszenda.
Lenkų politikų žūtis turbūt ne vieną kitų Europos, o gal ir pasaulio valstybių gyventoją paskatino atidžiau pažvelgti į savo šalies vadovus: kaip juos vertina, ką jiems jaučia. Vakar per kažkurią žinių laidą girdėjau vieno lenko pasakymą : "Lenkija ne partijos ir politinės jėgos. Lenkija - tai mes, lenkai. Visi lenkai. Ir mes dabar gedime."
Ir su dideliu nusivylimu perskaičiau "Delfi" portale sklandančius vertinimus apie mūsų vyriausybę, kurie buvo ne tik kad nepagarbūs, bet ir žiaurūs: "Jei žūtų Kubilius ir vyriausybė bei seimas - negedėtume, o atvirkščiai - pasidarytume balių." Taip, mūsų valdžia nėra pati geriausia, bet juk turėtume nepamiršti, kad visa valdžia iš Dievo. Ir vis dėlto, keikiant ir prakeikiant valdžią, kenkiame sau ir tautai. Valdžiai reikalinga mūsų pagalba ir dalyvavimas: nesitaikstant su blogybėmis, džiaugiantis gerais sprendimais ir meldžiantis, prašant Dievo pagalbos ir vedimo jų darbuose. Pyktis ir keiksmai valdžioje esančius žmones verčia jaustis nemylimais ir nereikalingais. O kas tada? Kiek kartų mes patys norėjome daryti gera priešams?
Todėl nepamirškime dalyvauti akcijoje "Meldžiuosi už Lietuvos valdžią", nes melsdamiesi už valdžią iš tiesų meldžiamės už Lietuvą.
Antras praėjusios savaitės įvykis, drebinantis tiesiogine ir perkeltine prasme Europą - pabudęs ugnikalnis Islandijoje. Mokslininkai sako, kad prognozuoti šio ugnikalnio "veiksmus" itin sunku, nes nėra duomenų ir tyrimų apie jo veiklą. Paskutinį kartą jis buvo "atgijęs" prieš du šimtus metų. O tikėtis galima visko: ilgo aktyvumo ir didelio kiekio išmetamų dulkių, net salos sunaikinimo. (Apie ugnikalnio išsiveržimą ir sukeltas problemas čia, čia ir čia. ) Štai taip gražus ir išpuoselėtas gyvenimas per kelias dienas ar net akimirkas gali virsti tik prisiminimu. Tai ir mus, gyvenančius iš pažiūros saugioje šalyje turėtų kviesti "Budėkite!".
Šiuo metu jau yra žinių, kad Islandijos ugnikalnio veikla liovėsi.
Budėkime, nes nežinome dienos ir valandos. Tai liudija ir praėjusį trečiadienį įvykęs žemės drebėjimas Kinijos šiaurės vakaruose, jau nusinešęs 1944 gyvybes, šį pirmadienį - Afganistne.
O Lietuvėlėje triukšmas dėl šiukšlių ir įspūdinga akcija "Darom". Kaip šį savaitgalį vyko ši akcija, galima sužinoti čia.
Tik dar kartą kyla klausimas - valdžios negerbiam, o savo gimtosios žemės - tuo labiau. dažnas su pasipiktinimu sakome, kad nebeįmanoma įžengti į mišką ar kokį nors kitą atokesnį gamtos kampelį - ten priversta šiukšlių. O štai Šilutės gyventojai sako, kad iškuopti šiukšles jau ne savanorių jėgoms - tiek jų daug.
Tapom kažkokie tokie vienadieniai, savakiemiai, savanamiai, savabučiai. Kokia valdžia galėtų mums padėti išmokti būti "bendro naudojimo" vietose ir neprišnerkšti? Viskas mano, tavo, mūsų širdyse. Ne vietoje numesta šiukšlė - mano užkietėjusios širdies ženklas: nemyliu savo brolio, kurį matau, nemyliu savo žemės, kurioje gyvens ateinančios kartos, nemyliu visų ateinančių kartų.
Poetas Justinas Marcinkevičius yra pasakęs, kad ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.
Gamtos saugojimas ir puoselėjimas tampa vis svarbesne veikla šiuolaikiniame pasaulyje. Ir tai ne vien šiukšlių rinkimas, bet ir medelio pasodinimas, inkilo iškėlimas ar žolės nedeginimas. Apie naują moralaus elgesio aspektą - ekologišką elgesį, plačiau kalba Česlovas Kalenda.
Tačiau "Aukštyn širdis", per žmones ir įvykius, kurie mus artina prie Dievo.
Mūsų popiežius Benediktas XVI, lankydamasis Maltoje, paskutinę dieną susitiko su jaunimu. Jis kviečia "Nebijokite būti artimais Kristaus draugais".
Aktualus ir guodžiantis bei įprasminantis visų su mirtimis susijusių tiek pasaulyje, tiek asmeniniame gyvenime įvykių akivaizdoje Karl Rahnier tekstas "Gyvųjų Dievas", papuoštas, spėkite kieno?, nuotrauka.
Dar nebuvo progos papasakoti apie Turino drobės ekspoziciją, todėl kviečiu peržiūrėti medžiagą, kurioje gana išsamiai pasakojama apie šią drobulę ir jos eksponavimo aplinkybes. Turino drobulė - tai Kristaus įkapių drobulės dalis, kuri šiuo metu eksponuojama Turine, ją pamatyti užsiregistravo apie 1,5 mln. žmonių.
Dėmesio smalsiesiems:
Ateinantį savaitgalį, balandžio 25 d. - Maldų už dvasinius pašaukimus diena. Pasaulinė gyvybės diena.
Balandžio 24 d. į atvirų durų dieną kviečia Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija,
taip pat Pašaukimų savaitgalis Pakutuvėnuose, kuris prasidės balandžio 30 d.,
balandžio 23 - 25 d. į renginius kviečia ir Kauno kunigų seminarija,
bei balandžio 23 - 24 d. vyks vaikinų rekolekcijos Paberžėje.
Ką gi, turiningos savaitės, drąsos pasirinkimuose ir neklysti, dedant kablelį sakinyje "Mylėti negalima išnaudoti." :)
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Dėkui Tau Bitut, kad rašai, labai super informacija :)
Dėkui Algiui, kad fotografuoji, nuostabi nuotrauka Rahnier tekste.
:)))
Oi kiek geros informacijos, puikių straipsnių čia nepatenka... Tačiau kažkaip pajutau, kad ne informacijos kiekis čia svarbiausia, o požiūris, matymo kampas. Tikiuosi, stengiuosi, kad į įvykius pažvelgtume krikščionio žvilgsniu. Ir noriu tai perduoti.
Daug galvoju apie tuos, kuriems rašau. Ir meldžiuosi už tuos, kuriems rašau :) Juk šioje svetainėje "gyvenančių" vien amžius koks įvairus: nuo paaugliukų iki akademinio jaunimo, o ir suaugusiųjų yra. Ir tikrai dažnai klausiu savęs: ar kam nors to iš viso reikia. Svyruoju ( kaip kažkada rašė ir Algis- nuo išjungti svetainę iki kaip smagu, kad ji yra) nuo niekam to nereikia, neberašysiu - iki - nuostabu, kad galiu tokiu būdu tarnauti :)
Todėl labai tau, Jurgita, ir visiems, kurie nors labai trumpu žodeliu parodė, kad matė mano rašinius ir kai ką skaitė, ačiū :) Ir labai tikiuosi, kad kažkuo jums visiems pasitarnavau :)
:))) taigi labai skaitau ir aš. Ir visad mintyse dėkoju tau. Va ir žodžiu - ačiū :))
:))) mmm... paglostei :)))