Vasario 16 - oji - data mums, lietuviams, tapusi šventės pavadinimu. Turbūt daugumai kitų tautų žmonių - tai paprasčiausiai dar viena metų diena. Mums - tai kodinis pavadinimas, diena, reiškianti kažką ypatingo. Beveik slaptažodis.:)
Vasario 16 -oji - Valstybės atkūrimo diena.
1918 m. vasario 16 d. pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas tuomet buvo paskutinis žingsnis Valstybės atkūrimo istorijoje, Lietuvai išgyvenant labai sunkius visomis prasmėmis laikus. Lietuva jau daug kartų ir iki šių dienų turėjo kovoti už savo laisvę. 1918 m. vasario 16 buvo viena iš kovos už laisvę pergalės dienų, kurią, žinant to meto istorines aplinkybes, galima laikyti stebuklu.
Istorijos čia neaprašinėsiu, juk beveik visi žinote arba labai lengvai galite prisiminti, atsivertę vadovėlį. Norėčiau tik pasiūlyti keletą nuorodų - gal pasirodys įdomu, tai, ką ten rasite čia, čia, čia, čia.
Mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau prieš keletą dienų kvietė: "Ši diena mūsų vienybės ir laisvės simbolis, todėl nepaverskime jos eiliniu laisvadieniu. Tegul tai būna tautos vienybės ir iškilmių diena." (čia )
Iškilmių šiandien tikrai netrūksta. Visi miestai ir miesteliai šią dieną turi savo iškilmių programą. Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas ir trumpai pristatyta švenčių programa Vilniuje čia . Kas vyks Kaišiadoryse - žiūrėkite čia .
Tačiau turbūt labai svarbu, kaip ši šventė kalba kiekvieno mūsų širdyje. Ir čia tenka prisiminti dabar gana miglotai ir nepopuliariai atrodantį patriotizmą. Nes be jo - tautinės ir valstybinės šventės greičiausiai nieko nekalbės. Puikius atsakymus apie patriotizmą galime rasti pokalbyje su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu, generolu Jonu Kronkaičiu prieš keletą metų (čia ).
Kas man patriotizmas - atgyvena ar realybė ? - šiandienos aktualijos straipsnyje apie patriotizmo ugdymo kelią ir jo žlugdymą per labai svarbų mums informacijos šaltinį - visas informavimo priemones.
Pabaigai pacituosiu vieno jaunuolio, tikriausiai mūsų žemiečio Tado užrašytus internetiniame dienoraštyje žodžius: " Na, o aš savo pilietiškumą išreiškiu dalyvaudamas kasmetiniame LJS (Lietuvos jūrų skautija) organizuojamame žygyje į Kruonį, kur vyksta žuvusių partizanų minėjimas. Partizanai naktį iš vasario 15 į vasario 16 d. (metų gerai nežinau) ėjo į Kruonio miestelį iškelti nepriklausomos Lietuvos vėliavos, tačiau pateko į rusų stribų pasalą, buvo nužudyti, išniekinti ir užkasti miške. Jų garbei kasmet Kruonio bažnyčioje aukojamos mišios, vėliau visi susirinkę žmonės patraukia į tą mišką, kur vyksta partizanų ir stribų susirėmimo inscenizacija. Po to užkuriami laužai, dainuojama, dalinama kareiviška košė. Man šis renginys puiki proga tiek pamiklinti kojas, įveikiant 22 km trasą, tiek susitikti su senais pažįstamais, tiek atiduoti pagarbą vyrams, žuvusiems už Lietuvą. Dalyvausiu jau trečią kartą ir kitąmet tikrai nepatingėsiu."
O štai žinomas žurnalistas Andrius Navickas sako: " Tiems, kam sovietmetis tėra tėvų pasakojimas, vargu ar kada bus suprantamos išniekintos kasdienybės iššūkiai. Tai nereiškia, kad šiandien nebeliko laisvės kovų. Kiekviena karta, kiekvienas žmogus kovoja savo laisvės kovas, daro savo esminius pasirinkimus, priima ar nepriima Viešpaties dovanojamą laisvės dovaną. Neretai prireikia labai daug laiko, kad suprastume, jog laisvė neturi nieko bendro su paaugliška neapykanta bet kokioms normoms ar riboms, jog laisvė - tai apsispendimas, atsivėrimas pasauliui su visomis jo naštomis. Viešpaties meilė kantri, Jis nebruka mums laisvės prievarta, bet laukia, kol subręsime rinktis. Kiekviena karta, kiekvienas žmogus vasario 16 -oje turėtų atrasti savą prasmę, savą išėjimą iš Egipto.
Vasario 16 -osios šventė šiandien ne mažiau svarbi, nei prieš septyniasdešimt ar dvidešimt metų, pirmiausia, kaip raginimas ir kartu pastiprinimas vėl ir vėl rinktis laisvę, įveikiant labai įvairius vergystės pavidalus, į kuriuos dažnai mus įvilioja kasdienybė. "
Ką kalba Vasario 16 -oji man, tau, kitiems? ...
Su švente! Su laisvės pergale mūsų tautoje ir kiekvieno mūsų širdyje.
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus