Būti krikščionimi - neįdomu? Naujienos.

Ne vieną kartą iš nutolusių nuo tikėjimo žmonių esu girdėjusi priekiaštą Bažnyčiai ir mums, tikintiesiems, kad tikinčiojo gyvenimas yra neįdomus, nejudrus, jame mažai įvykių, mažai džiaugsmo ir švenčių. Galbūt :)

-x-x-x-

Bet kuriuo atveju - kvjk.lt pradedame naują rubriką - "Bažnyčios ir pasaulio naujienos". Netapsime naujienų agentūra, tačiau bent jau pagrindinius įvykius pasistengsime apžvelgti, pasiaiškinti.

Mūsų Bažnyčios "galva", Popiežius Benediktas XVI, dažnai stebina savo jaunatviškomis iniciatyvomis ir požiūriu bei aktyvia veikla. Sekmadienį, minint Pasaulinės komunikacijos dieną, jo žinia buvo - paraginimas dvasininkams naudotis internetu. Neabejoju, kad jis pats naudojasi internetu, nors ir yra garbaus amžiaus. Nors ši žinia adresuojama  dvasininkams, ji skirta ir mums, pasauliečiams, kviečiant interneto erdvę ir svetaines panaudoti ir gerosios naujienos skelbimui. Ir, išgirdus šią žinią, net labai smagu, kad jau aktyviai gyvename kvjk.lt interneto svetainėje. Taigi raginimas dalintis - ne toks jau ir nevykęs :)

Tačiau mūsų Popiežius per praėjusias tris savaites atsiliepė ir į kitus svarbius įvykius, kviesdamas veiklai mus, tikinčiuosius.

Liūdnas įvykis - žemės drebėjimas Haityje. Dar ir šiandien šioje šalyje įvykusi katastrofa yra viso pasaulio dėmesio centre. 7 balų stiprumo žemės drebėjimo nusiaubta šalis išgyvena dideles netektis: apie 3 mln. gyventojų liko be pastogės, sugriauti miestai ir gyvenvietės, daugybė sužeistų, milžiniški skaičiai žuvusiųjų (manoma, kad apie 150 tūkst.), trūksta vandens, maisto, medikamentų. Beveik neįmanoma pagarbiai palaidoti žuvusiųjų. Gresia choleros ir dizenterijos epidemijos. Gresia dar vienas stiprus žemės drebėjimas. Jokio saugumo ir ramybės.

Haitis taip pat neteko daug savo Bažnyčios vadovų, sugriauta Haičio sostinės Port o Prenso katedra bei prie jos buvę arkivyskupijos pastatai, žuvo pastate buvęs arkivyskupas.

Jau nuo pirmųjų pranešimų apie šią tragediją Popiežius kvietė ir šiandien kviečia melstis už Haičio gyventojus, teikti jiems dosnią pagalbą, išsiuntė užuojautos laiškus. Šv. Tėvas užtikrino dvasinį artumą visiems, kurie kenčia paliesti skaudžios nelaimės ir meldžia Dievą juos paguosti. Taip pat užtikrino, jog Bažnyčia ir jos institucijos pasirengusios suteikti paramą, padėti atstatyti stichijos nuniokotas vietas.

Į raginimą padėti atsiliepia ir kiti Bažnyčios nariai: Europos vyskupai tai pat ragina visus Europos gyventojus būti vilties ženklu ir teikti visokią - tiek dvasinę, tiek ekonominę pagalbą.

Lietuvos vyskupai kreipėsi į Lietuvos tikinčiuosius ir kviečia jungtis į maldos ir materialinės pagalbos solidarumo akciją. Atsiliepia visos parapijos, Caritas paramos ir labdaros organizacija, Raudonojo kryžiaus savanoriai. Lietuvoje jau surinkta apie 300 tūkst. litų Haičio gyventojams remti.

Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti malda ir auka. Pagalbos akcijos dar vyks iki vasario 17 d. Šiuo metu pats tas laikas, kai galime padėti kenčiantiems ir stokojantiems.

Beveik neabejoju, kad šios tragedijos akivaizdoje mums kyla klausimų ir net noras kaltinti Dievą. Nes vėl iškyla kančios problema. Kodėl Haičio gyventojai turi kentėti? Nemėginsiu pateikti atsakymų. Gal geriau tai pasvarstyti forume: kokia kančios prasmė ir vertė.

Kokia šios kančios prasmė ir vertė? Man kyla mintis, kad jie žūsta ir kenčia labai prasmingai, kai kurie gal net nespėjo suvokti, kad gavo kankinio vainiką ir Dievo Karalystę. Per jų kančią aš irgi galiu keistis. Haičio gyventojų tragedija man leidžia įvertinti gyvenimo dovaną.  Man suteikiama galimybė dėkoti Viešpačiui už viską, ką turiu. Dar daug ką galiu pakeisti ir pataisyti, nes mano brolių kančia man atveria šiandien akis ir primena :"Budėkite!"

Negalime nepastebėti Popiežiaus pastangų siekti ne tik krikščionių vienybės, bet ir susikalbėjimo su kitomis religijomis. Tai liudija užmegztas ekumeninis dialogas tarp anglikonų ir katalikų bažnyčios, kuriame nagrinėjamos įvairios teologinės abiems pusėms reikšmingos temos. Popiežius priėmė Suomių ekumeninę delegaciją. Atnaujinti katalikų ir hebrajų ryšiai, siekiant suderinti abiejų religijų mokymą apie kūriniją ir gamtosaugą.

Šioje ieškojimų kaip bendrauti ir bendradarbiauti dvasioje mes, visi krikščionys, praėjusią savaitę jungėmės į bendrą maldą už krikščionių vienybę.

Pimą kartą tokia malda vyko 1908m. Niujorke, jos iniciatorius buvo episkopalų kunigas Paul Wattson. Krikščionių Bažnyčia už krikščionių vienybę pirmą kartą meldėsi 1916 m., paraginta popiežiaus Benedikto XV. Lietuvoje pirmosios ekumeninės pamaldos vyko 1965 m.

Mūsuose sausio 18-25 d. vykusi maldų už krikščionių vienybę savaitė labai plačiai aprašyta visuose katalikiškose internetinėse svetainėse. Net, ko gero nebereikia nuorodų, informaciją kiekvienas gali susirasti pagal savo poreikius ir skonį. Tik siūlyčiau atkreipti dėmesį į vieną autorių - diakono Johaneso Fichtenbauerio mintis apie krikščionybės skilimą ir naująjį ekumenizmą straipsnyje "Apie širdies ekumenizmą", kuris publikuojamas katalikiškame žurnale "Artuma" 2010m. nr. 1 ir (dar bus) 2 arba http://www.katalikai.lt/index.php?id=68&nid=3850.

Maldų už krikščionių vienybę savaitė baigėsi vakar, sausio 25 d., šv. Pauliaus atsivertimo švente.  Tai vienintelis atsivertimas, kurį švenčiame katalikų Bažnyčioje. Apie šį įvykį kelyje į Damaską galime pasiskaityti Apaštalų darbuose 9, 22, 26 skyriuose. "Dangaus šviesa" lydėjo apaštalo Pauliaus atsivertimą. Ta pati šviesa teapšviečia kiekvieną sutikusį ir atpažinusį Kristų.

Ar galime skųstis nuobodžiu tikinčiojo gyvenimu? Mes, tikintieji, stengdamiesi gyventi kaip reikalauja Bažnyčios mokymas, reaguojame į visus gyvenimo iššūkius ir dalyvaujame visuose įvykiuose . Krikščionis neapeina nė vienos svarbios šiandienos problemos. Tikėjimas gyvenimui suteikia gyvybę, bet neatima džiaugsmo, veiklos, aktyvumo.