Balandžio 16 - Benedikto XVI gimtadienis :)

Šiandien Popiežius Benediktas XVI švenčia 83-iąjį gimtadienį. Viena vertus galima galvoti: "na ir kas?", kita vertus - nemažai minčių kyla tokią dieną. Juolab, kad 1927-aisiais balandžio 16-oji buvo... Didysis Šeštadienis :)

Ir šiaip - gimtadienis yra vienas iš būdų, kaip mes galime bandyti peržengti "vaidmenų" santykį (pvz. jis - popiežius, o aš - jo avelė kurią jis kerpa; arba - jis vadovas [dar gerai, kad ne valdovas], o aš - pavaldinys ir t.t.). Gimtadienis - tai kažkas, kas nuolat primena ir mokina mus stotis vienas priešais kitą su žinojimu, kad abu esame žmonės, ir kad abu esame lygūs to paties Kūrėjo vaikai.

Kadangi ne visi turi tokias puikias galimybes su Šventuoju Tėvu susitikti asmeniškai :) tai kviečiu bent jau trumpa maldele prisiminti jį šią dieną. Padėkoti Viešpaties akivaizdoje už Popiežiaus atsiliepimą į pašaukimą ir ištvermę einant kunigystės keliu. Tokia pagalba ir užtarimas jam tikrai reikalingi šiuo nelengvu Bažnyčiai laiku.

O aš pats tai šiandien kažkaip vis nesiliauju galvojęs apie katalikybę, kaip Dievo dovaną, kaip Mokyklą, kaip Išgelbėjimo vartus. Galiausiai - kaip galimybę nuolankumui :) Ir Evangelija šiandien tokia... "į dešimtuką"... Atradau vieną istoriją iš Bažnyčios Tėvų gyvenimų (deja, niekaip neatkasu, kas autorius). Paprastutė jinai, bet kokia aiški!

-x-x-x-

Apie Ptolemėją

<...> Buvo dar vienas, vardu Ptolemėjus, kuris gyveno neapsakomai sunkų [atsiskyrėlio] gyvenimą, nes jis gyveno už Skitijos, vietoje vardu Klimaka. Taip buvo vadinama ta vieta, kurioje niekas negalėjo gyventi, todėl, kad brolių [t.y. kitų atsiskyrėlių] šulinys buvo už aštuoniolikos mylių.

Jis pasiėmęs daug ąsočių nusinešė juos ten ir gruodžio bei sausio mėnesiais rinkdavo rasą (nes tose vietose būna didelė rasa) su kempine nuo akmenų. Šitaip jis, būdamas pats vienas, ištvėrė penkiolika metų.

[Ilgainiui] jis atsiskyrė nuo mokymo, bendravimo su šventais žmonėmis ir pagalbos, taip pat ir nuo nuolatinės bendrystės slėpiniuose [t.y. Komunijos priėmimo] iki tiek, kad paliko teisingą kelią, sakydamas, jog visi šie dalykai esą nieko verti. O jis pats, esą, yra pakylėtas keliauti po Egiptą.

Ir jis pasidavė įsileisdamas į rajumą ir vyno troškimą. Ir nieko niekam nekalbėjo [t.y. nesidalino, nepamokslavo]. Šitai ištiko Ptolemėją dėl beprasmiškos minties; kaip yra parašyta: "Tie, kuriems nėra vadovaujama, krenta kaip lapai".

-x-x-x-

Baisiai gražus man šitas tekstukas :) Svarbiausieji dalykai - budėti mintyse (nes būtent per jas ateina pagunda), neišsižadėti mokymo, kalbėjimosi ir sakramentų. Ir (čia tai jau išvis nuostabu) - net ir nupuolus - dar ne viskas prarasta, jei tik kalbiesi, daliniesi su kitu.