2010/08/29
Tavo gyvenimo kokybė priklauso nuo tavo įnašo į jį. Kad pajustum dienos šventumą, gyvenk duodamas. Gerindamas kitų žmonių gyvenimą, tobulini savajį.
Kartą, kai minios veržėsi prie Jėzaus klausytis Dievo žodžio, jis pats stovėjo prie Genezareto ir pamatė dvi valtis, sustojusias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus. Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, jis paprašė jį truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties.
Pradėjom šlovinimu. Naują rudens sezoną (nuo sekmadienio vėl giedosim Mišiose). Nesitikėjau, kad choras bus toks didelis šiandien. Ir kad taip būsim išsiilgę vieni kitų. TIKRAI nesitikėjom (VISI!), kad bus tiek daug žmonių, kad jie KARTU su mumis giedos ir kad ATEIS arbatos ir sausainių (atrodė, tiek daug pirkom... o neužteko... net puodelių neužteko...).
Vienas iš sėkmingai įveikusių Everestą, Edmund'as Hilary'is vėliau apie savo žygį pasakojo: " Iš esmės tai yra kalno išsūkis žmogui ir žmogaus iššūkis jam pačiam. Kalnuose slypi pavojai, ir tai skatina tave nugalėti savo baimę. Be stipraus ryžto nugalėti niekas tenebando užkopti į Everestą. Tai - tikra kankynė. Tačiau jei ištveri ir pasieki viršūnę, tave apima pasitenkinimo jausmas.
Atveri man akis kasdien vis labiau. Duodi matyt. Kaip myli Tu. Kad įsidėčiau tai, kas vyksta giliai giliausiai, kaip pamatą. Tampi man kertiniu akmeniu. Iš tiesų iš tiesų. Ir Žodis tampa gyvas. Žinau, kad ateis išbandymų laikas. Priimu Tavo raginimą budėti. Nuolat. Ir kai nuovargio smėlis ims akis temdyt, ateik! Leisk man Tave atpažinti, Tave apkabinti. Ypač tada.
