Broliškoji meilė ima peno iš paties Viešpaties širdies. Žinoma, ji turi sukaupti visą mūsų kūno širdies stiprybę, visą realizmą. Bet šios meilės versmė yra aukštesnė: ji atsiranda iš Kristaus meilės mums. "Jo meilė valdo mane" (2Kor5,14), sakė Šv. Paulius. Iš to išplaukia, kad trumpiausias kelias, vienintelis kelias iš tikrųjų drąsiai mylėti vieniems kitus - tai eiti per Kristų, gyventi Jame. Tam reikia naujo gimimo: kūno ir kraujo nepakanka. Reikia gimti taip, kad mylėtume Viešpatį. Tai būtų neįmanoma, jei Viešpats neįsikištų iš vidaus.
Jėzaus mokinys nėra antžmogis: jis nepadarė pats savęs tobulu. Jis atsidavė Jėzui Kristui, kad Jėzus Kristus jį perkeistų. Čia jo tikėjimas ir meilė yra veiksmingesni negu moralinės pastangos. O ypač, kai kalbama apie brolišką meilę, kuria remiasi Įstatymas ir Pranašai (Mt22,40), krikščionis gerai žino, kad jis mylės taip, kaip Kristus prašo, tik nuolat pervilkdamas savo širdį: "Kaip aš jus mylėjau, taip mylėkite vieni kitus."
Čia, kaip visuomet reikia susivienyti su Kristaus širdimi. Jis vienintelis iš vidaus suteiks mums meilės jėgos, kurios joks nepaslankumas neatstums, joks nedėkingumas neuždarys, joks blogis nenugalės, o blogis pavirs švelnumu ir meile. Tik klusnios, nuolankios širdys, atverstos klusnaus ir nuolankaus Mokytojo, turi meilės jėgą ir galią viską iškęsti ir likti nugalėtojomis.
Bernardas Mari Šavinjardas (Bernard-Marie Chevignard) yra domininkonas iš Prancūzijos. Savo paprasta iškalba jis sugebėjo perduoti tikrąjį Šv.Dominyko mokymą savo epochos žmonėms.
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
