"Magnificat" - Širdies auka

   Jūs girdėjote, mano broliai, Kad Petras ir Andriejus, vos išgirdę Atpirkėjo kvietimą, paliko savo tinklus, kad galėtų sekti... Galbūt kas nors iš jūsų tyliai savęs paklaus: ką gi šie du žvejai paliko, paklusdami Viešpaties kvietimui, jei jie beveik nieko neturėjo?..

   Dangaus Karalystė nėra įkainota, o vis dėlto ji tau kainuoja būtent tiek, kiek turi... Petrui ir Andriejui ji kainavo valties ir tinklų atsižadėjimą; našlei ji kainavo du smulkius pinigėlius (pgl. Lk 21,2); dar kažkam ji kainavo stiklinę geriamo vandens (pgl.Mt10,42). Dievo Karalystė, kaip jau sakėme, tau kainuoja tai, ką turi. Pamąstykite, broliai, ar galima dar ką nors lengviau ir vertingesnio įsigyti ir turėti?

   Gali būti, kad tu neturi net stiklinės geriamo vandens pasiūlyti ištroškusiam vargšui. Tačiau ir tokiu atveju Dievo Žodis mus nuramina. Juk gimus Atpirkėjui pasirodę dangaus gyventojai skelbė: "Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms!" (Lk2,14) Iš tiesų Dievo akyse dovanojanti ranka niekad nebūna tuščia, jei širdies slaptoje tai daroma gera valia. Apie tai ir psalmininko žodžiai: "Mano Dieve, manyje yra dovanos, kurias aukosiu Tavo šlovei." (Ps55,12, Vulgata) Tarsi jis atvirai sakytų: net jei neturiu nieko išoriško Tau paaukoti, savyje randu tai, ką padėsiu ant altoriaus Tavo šlovei. Juk Tu nesimaitini mūsų dovanomis, Tau patinka širdies auka.

Šv. Grigalius Didysis (540-604) paeiliui buvo Romos miesto prefektas, vienuolis ir vienuolynų įkūrėjas, diakonas ir popiežiaus pasiuntinys Konstantinopolyje. Galų gale jis tapo popiežium. Jo dvasiniai raštai nulėmė viduramžių maldingumą.