"Magnificat" - "Sąžinės balso ženklas"

   Kartais klausiame, ką turime daryti, kad mylėtume Dievą ir taptume šventi? Tai paprasta. Kaip parodome savo meilę? Vykdydami Jo valią. Tai ir yra mylėti Dievą ir būti šventam. O kaip atpažįstame Dievo valią? Mums pakužda sąžinės balsas: gera tai ar bloga. Išmokime jos klausytis, stenkimės ją išgirsti dar aiškiau (nes kitu atveju ji nutils). Ji įspės apie pačius mažiausius dalykus.

   Esama ir tokių, kurie tik tam tikrais atvejais nori vykdyti Dievo valią. Būna, kad norime šitaip elgtis visur, išskyrus kokį nors vieną mažą dalykėlį, kai užsispiriame vadovautis savo galva, nepaklūstame sąžinės balsui. Ir būtent šį mažą dalykėlį reikėtų atlikti, patikėti Dievui, kad patiktume Jam. Tai visiškai nereikšminga mūsų akimis, tačiau to labiausiai ir trūksta, idant gyventume ramybėje su Juo ir su savimi. Tiems, kurie nori iš tikrųjų mylėti Dievą visa širdimi, kaip Jis to nori, nebėra mažų dalykų. O jų nepaisyti, atidėti rytojui - greitas menkėjimas. Sergėti moralinį gyvenimą - kaip ruošti brangią dovaną tam, kurį labai myli. Taigi amižinosios vertybės. Reikia rinktis. Neįmanoma tarnauti dviems šeimininkams.

Nežinomas vienuolis kartūzas