"Magnificat" - Savęs dovanojimas

   "Dėl Dievo gailestingumo prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką." (Rom 12,1)

   Senąjame Testamente niekas negalėjo rodytis Dievo akivaizdoje "tuščiomis rankomis". Tačiau pareiga aukoti būdavo atliekama atnašaujant medžiagines gėrybes. Dievui būdavo atnašaujamos išorinės dovanos ir aukos, vaisiai ar gyvuliai, nors aukotojas turėjo laikytis ir vidinių nuostatų (pgl. 1 Sam15,22). Jėzus įvedė naują atnašavimo ir aukojimo būdą: savęs aukojimą ir atnašavimą. Jis atidavė save Tėvui kaip atnašą ir kvapią auką (plg. Ef5,2), ne "ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju" (Žyd9,12). Apaštalas Paulius visus ragina irgi būti Dievo sekėjais (pgl.Ef5,1). Dievas visiems žmonėms sako tai, ką Paulius sakė savo mokiniams: "Aš geidžiu ne jūsų turto, bet jūsų pačių." (2Kor12,14).

   Taip įvykdomas galutinis žmogaus egzistencijos žemėje tikslas. Argi ne todėl Dievas davėmums gyvybę, kad ir mes turėtume ką nors didelio ir gražaus paaukoti Jam kaip dovaną?..

   Gyvenimui einant į pabaigą mūsų rankose teliks tai, ką dovanojome, tai bus perkeista į amžina. Visa, kas nedovanojama, pražūva, nes mums skirta mirti, o su mumis mirs ir visa tai, ką saugojome iki pat paskutinio. Bet tai, kas dovanojama, išplėšiama iš sugedimo nagų ir tarytum pasiunčiama į amžinybę.

Ranjero Kantalamesa (Raniero Cantalamessa), g.1934m., italas kunigas kapucinas. Jis yra Popiežiaus namų Vatikane pamokslininkas, kiekvienai advento ir gavėnios savaitei paruoštą mąstymą jis skaito Šventajam Tėvui, Romos kurijos kardinolams, vyskupams ir prelatams bei vienuolinių ordinų vyresniesiems.

Meditacijos iš knygos: R. Cantalamessa, "Dvasios giesmė. Apie Šventąją Dvasią pagal himną Veni Creator". "Gyvieji akmenėliai, 2010, p.97-99