"Magnificat" - Mylėti, kaip Jėzus mylėjo

   Kaip Jėzus mylėjo savo mokinius, kodėl Jis juos taip mylėjo? Ak, anaiptol ne įgimtos jų savybės Jį patraukė - juos skyrė praraja. Jis - mokytojas, Amžinoji Išmintis, o jie - paprasti vargšai žvejai, bemoksliai, kupini žemiškų minčių. Ir vis tiek Jėzus juos vadina savo draugais, savo broliais. Jis nori matyti juos viešpataujančius Jo Tėvo Karalystėje ir kad atvertų jiems tą karalystę, nori mirti ant kryžiaus, nes yra pasakęs: "Nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti."

   Apmąstydama šiuos Jėzaus žodžius, supratau, kokia netobula mano meilė seserims, pajutau, kad nemyliu jų taip, kaip jas myli gerasis Dievas. Ak, dabar suprantu, kokia tobula artimo meilė - tai pakanta kitų žmonių trūkumams, mokėjimas nesistebėti jų silpnybėmis, rasti sau atsparos net ir mažiausiose jų praktikuojamose dorybėse, o ypač supratau, kad toji meilė neturi būti slepiama širdies gilumoje. "Niekas nevožia indu degančio žiburio, pasakė Jėzus, - bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra nemuose." Man atrodo, kad tas žibintas vaizduoja artimo meilę, kuri privalo šviesti ir džiuginti ne tik tuos, kurie yra man brangiausi, bet ir visus, kurie yra namuose, visus aliai vieno.

Šv. Teresė iš Lisieux (Teresė Marten (Martin) gimė 1873 m. Sulaukusi 15 metų įstojo į Lizjė (Lisieux) karmeličių vienuolyną. Jos knyga "Vienos sielos istorija" atskleidžia mums jos "mažajį kelelį". Šv.Teresė mirė karmeličių vienuolyne 1897 m. Ji yra Bažnyčios Mokytoja, misijų globėja)