"Magnificat" - Kokios tavo ištikimybės atsargos?

Jei Mozė nebūtų nusileidęs nuo kalno keturiasdešimtą dieną, ar būtų lygumoje radęs daugiau nei po paskutinio valgio likusius kaulus ir tylą stovyklos, paliktos žmonių, išėjusių kitur ieškoti nuotykių? Jei Jėzus nebūtų prisikėlęs trečiąją dieną, kiek dar saviškių būtų radęs Jeruzalėje, turint galvoje tai, kaip kai kurie skubėjo grįžti namo?

Jei Dievas per ilgai leidžia sklisti naujienai apie savo mirtį, ar Bažnyčia nepamatys greitai "besisprendžiančių" savo problemų - visų savo tikinčiųjų pabėgimo? Jei Žmogaus Sūnus neskuba sugrįžti į žemę, ar beras Jis čia tikėjimą?

Tu stebiesi, kad Dievas taip atkakliai rizikuoja, kad nepasimoko iš ganėtinai ilgos istorijos... Tu stebiesi, bet virpėdamas, mat ši drama įtraukia ir tave, tai vyksta tavo paties gyvenime.

Kiek dar Viešpats gali slėpti nuo tavęs savo veidą, kad tu nepaliktum Sinajaus, Jeruzalės, Bažnyčios, tikėjimo? Kokios yra tavo ištikimybės atsargos? Kiek alyvos pasiėmei savo lempoje nesibaigiančiai nakčiai, kai reikia laukti Viešpaties?

Belieka saugoti liepsnelę, kuri jau virpa tavyje, ir maldauti naktyje: "Sugrįžk, Viešpatie, kol užmarštis kaip žiema nepersmelkė mano sielos. Tark žodį ir mano siela atgis; parodyk gerumo ženklą savo tarnui, kad jo nenuneštų atšiaurus neištikimybės vėjas."

Tu nenori nusidėjėlio pražūties, nei kad Tave šlovinančios lūpos nutiltų, nei kad Tave liudijantis gyvenimas skelbtų Tavo Vardo pralaimėjimą. Tu esi tas, kuris niekada nepalieka saviškių, bet, vesdamas mus iš susitikimo į susitikimą iki Tavo šlovės, turi vesti mus per tylą ir naktį.

Tu esi tas, kuris nesityčioja iš žmonių, nes Tu žinai jų trapumą, kaip ir jų tvirtumo ribas. O, kad aš gyvenčiau prieš Tavo Veidą, ir kad mano gyvenimas teiktų Tau šlovę! Sugrįžk, Viešpatie! Kaip ilgai mums reikės laukti?

Andrė Marija Besnaras (1926-1978) - gimė Prancūzijoje, 1949 įstojo į domininkonų vienuolyną Strasbūre. Dirbo novicijų magistru, teologijos dėstytoju, leido katalikiškus leidinius.