Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius "krikščionimis" (Apd 11,26). Praėjus trims su puse amžiaus, 387-aisiais, imperatorius, kurio statulos buvo nugriautos, grasina išžudyti visus to miesto gyventojus. Šventasis Jonas Auksaburnis mėgina juos padrąsinti, primindamas, ką reiškia vardas "krikščionis".
Jei tu esi krikščionis, tikėk Kristų; jei tu tiki Kristų, parodyk man savo tikėjimą darbais. Kaip parodyti tikėjimą darbais? Nebijoti mirties. (...)
Jums leidus, ar šiandien dėl to neturėčiau pasakyti: Broliai, nebūkite vaikai išmanymu, verčiau piktybe būkite kūdikiai (1Kor14,20)? Vaikų baimė mums yra mirties bijojimas, nebijant nuodėmės. Iš tiesų kūdikiai bijo kaukių, bet nebijo ugnies; jei atvedame juos prie žiburio liepsnos, negalvodami jie tiesa ranką prie žiburio ir jo ugnies. Jie dreba matydami paprastą kaukę, bet nebijo ugnies, kurios tačiau tikrai reikėtų bijoti.
Ir mes bijome mirties, kuri tėra paprasta kaukė, bet nebijome nuodėmės, kurios tačiau tikrai reikia bijoti ir kuri, kaip ugnis praryja sąžinę. Tai mums dažniausiai atsitinka dėl nežinojimo. Jei apsvarstytume ir įvertintume kas yra mirtis, niekada jos daugiau nebijotume. O kas gi yra mirtis? Tai išsirengimas iš rūbo: kūnas supa sielą, iš tiesų kaip rūbas; laikinai paimtas su paskutiniu atodūsiu, jis bus sugrąžintas dar labiau švytintis. Tai kas gi yra mirtis? Trumpalaikė kelionė.
Šv. Jonas Auksaburnis (Chrizostomas, 344-407) buvo Konstantinopolio vyskupas. Jo skelbtoji žinia, visos Biblijos - ypač šv.Pauliaus laiškų ir Evangelijos - aidas, daugeliui amžininkų pasirodė revoliucinga. O dėl to, kad drąsiai smerkė imperatoriaus rūmų prabangą, dukart buvo ištremtas.
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus