"Magnificat" - Gyvoji duona

   O meilės Dieve, be galo švelnus ir begalinės meilės vertas drauge, ar Tau liko dar ką sugalvoti, kad sužavėtum mūsų širdis? Tu tapai žmogumi, Tu prisiėmei visus mūsų vargus, bet Tau to neužteko. Baisiai kentėdamas, Tu išliejai visą savo kraują. Tu mirei, išsekęs nuo kančių, pakabintas ant didžiausiems piktadariams skirto medžio, bet Tau ir to buvo negana. Tada Tu sutikai pasislėpti duonos pavidale, kad taptum mūsų maistu ir taip jungtumeisi su kiekvienu iš mūsų. Kartoju, atsakyk man, ar dar ką galėtum sugalvoti, kad laimėtum mūsų meilę?

   Mano Jėzau, mano Jėzau! Iš Tavęs aš nelaukiu nieko kita, tik Tavęs paties. Dabar, kai Tu mane laimėjai savo meile, aš viską palieku, visko atsižadu ir prisirišu prie Tavęs. Vien tik Tavęs man gana. O Dievo Motina Marija, melsk už mane Jėzų ir padaryk mane šventą. Prie savo stebuklų pridėk ir šį - perkeisk vargšus nusidėjėlius į šventuosius.

Šv. Alfonsas Marija Liguoris (1696-1797) labai anksti tapo teisės mokslų daktaru, tačiau palikęs advokatūrą, įstojo į Neapolio diecezinių misionierių draugiją, tapo kunigu. 1973 m. įkūrė Redemptoristų kongregaciją. Išleido daug dvasinių raštų, kuriuose paprastu stiliumi dėstė esmines tikėjimo tiesas.