"Magnificat" - Gailestingojo tėvo palyginimas

   Sūnaus palaidūno palyginimas, ko gero, yra pats populiariausias, tačiau jo tikroji prasmė turbūt labiausiai nepažinta. Vien šiam pasakojimui duotas pavadinimas nurodo, ko trūksta mūsų supratimui. Mes sakome: sūnaus palaidūno palyginimas. Tačiau sūnus palaidūnas nėra nei pagrindinis, nei svarbiausias istorijos veikėjas. Tai ne jį norima atskleisti šiuo palyginimu. Jame kalbama apie tėvą; Jėzus kviečia mus pažinti tėvo asmenį, tėvo švelnumą. Teisingas pavadinimas būsų toksai: gailestingojo Tėvo palyginimas.

   Žinoma, sūnaus atgaila mums parodoma kaip pavyzdys. Jo konkretus sprendimas - "kelsiuos", valingas noras sugrįžti - "eisiu pas tėvą", parinkti nuolankūs žodžiai - "Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nesu vertas vadintis tavo sūnumi" (Lk 15,18), kelia susižavėjimą ir mums patiems tampa jaudinančiu padrąsinimu. Vis dėlto šį atsivertimą paskatino veikiau vargana padėtis, o ne visiškai nesavanaudiškas širdies perkeitimas. Sūnus palaidūnas mokėjo skaičiuoti...

   Tuo tarpu gailestingasis tėvas nepasiduoda jokiems išskaičiavimams. Jis gyvena skausmingai laukdamas: "Ak, ar tasai, kuris iškeliavo, nebesugrįš?" Jis nekantriai laukia šio sugrįžimo, stebi kelią, kuriuo gali pareiti sūnus. Jam tebesant tolumoje..." (Lk 15,20) Taip, ten tolumoje, dar labai toli, horizonte išryškėja keliauninko figūra. Tėvas pasilenkia į priekį, kad geriau matytų. "Ak, ar tik ne tu būsi? Iš tiesų, tai jis!" "Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo." (Lk 15, 20)

   Šis sakinys, manau, yra svarbiausias palyginime. Visi kiti aspektai labai didingi ir jaudinantys, tačiau niekas nepranoksta žodžių: "Jis labai susigraudino", ir gesto: "Pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo." Ar gerai įsivaizduojame, ką Rytų kraštuose reiškia toks veiksmas - senolio bėgimas ir puolimas ant kaklo tam, kuris jį įžeidė?

   Mūsų vaizduotė palyginimą turėtų papildyti neužrašytais tėvo žodžiais: "Čia tu, iš tiesų čia tu... Tavo iškeliavimas man kainavo nemažai ašarų... Bet nuo šiol nebeišeisi, ar ne? Liksi su manimi?"

   Mes nežinome, kokį skausmą patiria mūsų Dangiškasis Tėvas, kai kuris Jo vaikų Jį palieka. Ir taip pat turime suprasti, koks yra Tėvo džiaugsmas, kai sūnus sugrįžta namo.

Nežinomas Rytų Bažnyčios vienuolis