Broliškoji meilė atsiskleidžia ne tada, kai viskas puikiai sekasi, kai sutariame, kai vieni kitų nežeidžiame. Tikrasis krikščioniškos bendruomenės kelias prasideda tada, kai atsiranda nuomonių, požiūrių skirtumai, kai įsikimbama tam tikros pozicijos, nes būtent tada galime paliudyti savo sugebėjimą išnarplioti santykių mazgus, paliudyti, kad suvokiame, jog esame broliai ir seserys, vieno Tėvo vaikai. (...)
Bažnyčios, kuri pašaukta gydyti visuomenę, pareiga yra liudyti ir padėti patikėti, kad įmanoma atleisti, pakęsti kitą, būti kantriam. Atleisti iki septyniasdešimt septynių kartų reiškia turėti labai daug kantrybės, daug ką pakęsti, pasitikėti ir išbūti gana sudėtingose situacijose. Jei bendruomenės, pirmiausia, nemoka atleisti, tuo jos pareiškia, kad neina evangeliniu susitaikymo keliu.
Pabandykime savęs paklausti: ar savo organizacijose broliškus santykius ir susitaikymą laikome pagrindinėmis vertybėmis?
Kardinolas Karlas Marija Martini SJ (Carlo Maria Martini) buvo Milano arkivyskupas ir Europos vyskupų konferencijų Tarybos pirmininkas. 2007 m. iš šių pareigų pasitraukė, ir nuo to laiko nepaliaudamas veda rekolekcijas įvairiose šalyse.
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus

Komentarai
Amžina ir sunki tema - išnarplioti santykių mazgus. Iš meilės broliui, užmirštant save . Kol kas džiaugiuosi, kad bent įstengiu nepabėgti, neatsiriboti :)
:) verta patobulint mūsų vertybes šitom? Verta :)
Oi kaip verta :)