"Magnificat" - Artintis prie Dievo

   Palaimintas žmogus, kuris pažįsta savo silpnumą. Nes šis pažinimas yra jame visokio gėrio pagrindas, šaknis, principas. Kai žmogus išmoko ir pajuto savo silpnumą, jis nebetelkia savo sielos į tuštybę, kuri aptemdo pažinimą. Jis saugo savyje kaip lobį budrumą. Tačiau niekas negali pajusti savo silpnumo, jei jam nebuvo duota nors šiek tiek būti išbandytam kūno ar sielos skausmų. Lygindamas savo silpnumą su Dievo pagalba, jis pažins šios pagalbos dydį. (...)

   Be galo trokšdamas Dievo pagalbos, jis artinasi prie Dievo, išlikdamas maldoje. Ir kuo labiau jis savo sprendimu artinasi prie Dievo, tuo labiau Dievas artinasi prie jo su savo dovanomis ir neatima savo malonės dėl didelio nuolankumo. Toks žmogus yra tarsi našlė, kuri nesiliauja kreiptis į teisėją, kad ją išteisintų prieš priešą. Užjaučiantis Dievas patraukia malones, kad šis trūkumas paskatintų žmogų artintis ir pasilikti prie to, iš kurio kyla gėris.

Šv.Izaokas Siras (640 - 700) atsisakė vyskupo sosto Ninevėje ir pradėjo asketo gyvenimą.