O, Kristau Jėzau, tikrai tavo gerumas ir žmogiškumas spinduliuoja nuostabią Pasaulio didybę.
Tave myliu, Jėzau, dėl minios, kuri glaudžiasi Tavyje, ir visų kitų esybių, kurios triukšmauja, meldžia, verkia… kai prisiglaudžia prie Tavęs…
Tave myliu kaip Šaltinį, veiklų ir gyvybę teikiantį Veiksnį, Pasaulio Tikslą ir Siekį, jo Ateitį.
Jėzau, Ašie, kurioje visa susitinka ir kuri yra visame kame, kad visa būtų savimi,
Tave myliu dėl tavo Kūno ir tavo Sielos, pasklidusios po visą Kūriniją malone, gyvybe ir medžiaga.
Jėzau, malonus kaip Širdis, degantis kaip Jėga, jautrus kaip Gyvybė, Jėzau, kuriame galiu ištirpti, per kurį galiu valdyti ir išlaisvinti save,
Jėzau, Centre, į kurį visa krypsta, leisk mums visiems, jei galima, turėti vietą tarp išrinktų ir šventų esybių, kad, Tavo rūpesčiu ištraukti iš dabartinės maišaites, pamažėl jungtumėmės prie Tavęs Naujosios Žemės vienybėje…
***
Meldžiu tave, mano Viešpatie, atimk iš manęs tai, kas mane atskiria, skiria ir tolina nuo Tavęs ir Tave nuo manęs. Atimk visa, kas mane tepa, visa, kas sausina, kietina, nugręžia ir silpnina, visa, kas mane paverčia nevertu Tavo apsilankymo, Tavo sudrausminimo ir Tavo jėgos, Tavo bendrumo ir Tavo ryšių, Tavo meilės ir Tavo globos. Pasigailėk manęs, Viešpatie, nepaliaujamai pasigailėk manęs; atitolink nuo manęs visas mano blogybes, kurios trukdo man Tave regėti, Tave suprasti, Tave ragauti, Tave jausti, Tave paliesti, Tave gerbti, prisiminti Tave, Tave suvokti, Tavimi viltis, Tave mylėti, Tave turėti, Tavo buvimą jausti ir pradėti Tavimi džiaugtis.
***
Niekaip negaliu užmiršti vienos dainos ištraukėlės, kurią suvokiau vieną ypatingą dieną: “Irkluotojau, nugabenk mane iki kito kranto”.
Visų mūsų pastangų sūkuryje kartojasi šis prašymas: “Nugabenk mane į kitą pusę”. Indijoje vežikas gieda: “Nugabenk mane iki kito kranto”. Mažos užkandėlės pardavėjas savo pirkėjams traukia: “Nugabenk mane iki kito kranto”…
O kur yra kitas krantas?
Ar jis - kas kita, negu tai, ką mes turime?
Ne, savo tikslo kaip tik ieškosime savo širdies gelmėje. Mes prašome būti pergabenti ten, kur mes esame…
Kur galėčiau tave rasti, jei ne savo, tavaisiais tapusiuose, namuose? Kur galėčiau su tavimi susijungti, jei ne savo pastangose, perkeistose į tavąsias? Jei savo namus apleisčiau, nepasieksiu tavųjų namų; jei nustosiu dirbęs, niekad nebegalėsiu dalyvauti tavo darbe. Nes tu gyveni manyje ir aš tavyje.
***
Tik vienas Dievas gali suteikti tikėjimą, bet tu gali jį liudyti.
Tik vienas Dievas gali suteikti viltį, bet tu gali pasitikėti savo broliais.
Tik vienas Dievas gali dovanoti meilę, bet tu gali kitus mokyti mylėti.
Tik vienas Dievas gali suteikti taiką, bet tu gali kurti vienybę.
Tik vienas Dievas gali duoti jėgų, bet tu gali palaikyti nusiminusį.
Tik pats Dievas yra kelias, bet tu gali jį kitiems parodyti.
Tik pats Dievas yra šviesa, bet tu gali ja švytėti visų akyse.
Tik Dievas yra gyvybė, bet tu gali kitiems suteikti norą gyventi.
Dievas vienas tegali daryti neįmanomus dalykus, o tu gali daryti įmanomus.
Dievui pakanka Jo paties, tačiau jis mieliau remiasi tavimi…
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Išties įsiminė ši eilutė: ,,Tave myliu, Jėzau, dėl minios, kuri glaudžiasi Tavyje, ir visų kitų esybių, kurios triukšmauja, meldžia, verkia… kai prisiglaudžia prie Tavęs…", nes ji pažadino fantaziją ir joje matau tokį vaizdą: didelė šviesa aplink kurią susikabinę rankomis stovi vaikučiai :) mažučiai :))) geras vaizdas ir jausmas :)