Kaip melstis psalmėmis?

Trumpai apie tai kaip melstis psalmėmis (: kadangi Ernestai pažadėjau :)

Dažniausiai sutinkami šie būdai:

Šv. Mišiose - Žodžio Liturgijoje - giedama arba skaitoma
Brevijoriuje - giedama arba skaitoma (yra įvairių būdų - chorais, asmeniškai ir t.t.) 
Asmeninėje maldoje - dažniausiai skaitoma.
Taip pat yra nemažai giesmių sukurtų psalmės teksto pagrindu.

Pirmiausia - apie skaitymą.

Psalmių knyga yra Šv. Rašto dalis. taigi, Dievo Žodis. Todėl joms galioja tos pačios skaitymo taisyklės - skaityti su malda, neskubant ir klausiant: "Dieve, ką nori man šiuo Žodžiu pasakyti? - apie mane, apie save, apie kitus žmones?"

Psalmės yra ypatinga tekstų rūšis, ne tik dėl to, kad čia poezija. Labai dažnai (ir labai teisingai) psalmės interpretuojamos kaip "mano atsakymas Dievui į išgirstą Jo Žodį". Taigi, psalmės yra tarsi atsiliepimas į Dievo veikimą kurį patiriu savo gyvenime. Dievo šlovinimas už Jo nuostabius darbus.

Patogumo dėlei psalmių eilutės suskaidomos dalimis tam, kad būtų galima atsikvėpti, o kartu suvokti tik ką perskaitytų žodžių mintį. Tai šiek tiek primena valgymą - atsikandai, po to reikia pauzės, kad galėtum sukramtyti ir nuryti. Jei iš karto čiupsi kitą kasnį, bus nekas :) Gali pabandyti dainuoti įkvėpdamas. Nesustok iškvėpti oro, bet dainuok vis toliau. Kaip sekasi? :)

Gerai. Dabar apie tai KAIP tos eilutės skirstomos. Yra dvi pauzių rūšys: ilgoji ir trumpoji. Ilgoji eilutėje būna tik viena, bet ji būtinai ir visada yra; trumposios (jei eilutė ilga) gali būti kelios, o gali nebūti ir nė vienos. Paprastai Ilgoji pauzė žymima "snaige" * trumpoji - kryželiu + Ilgosios pauzės metu tylima maždaug 3 sek., trumposios - apie 1, tiek kiek reikia įkvėpti oro. Ilgainiui, kai grupė įpranta melstis kartu, pauzės tampa labai vienodos, tvarkingos ir draugiškos - visa grupė kaip vienas išmoksta atsikvėpti tuo pačiu metu ir taip pat. Gražu.

Skaitymo greitis įvairiose bendruomenėse skiriasi. Anksčiau būdavo įprasta skaityti labai lėtai, kone skiemenuojant. Dabar kai kurios bendruomenės skaito greičiau, kitos - lėčiau, tačiau bendra kryptis yra skaityti įprastu greičiu - kaip normaliai balsu skaitant tekstą. Žinoma, to reikia išmokti (: iš pirmo karto nevisada pavyksta - atsiminkit kaip stovkėse melsdavomės brevijorių :) bet tai tikrai įmanoma.

Pavojai

Jie beveik tokie patys kaip ir visam gilinimuisi į Šv. Raštą ir maldai. Pirmiausia kils pagunda sakyti: "ai, aš šitą jau žinau". Apie Dievo Žodį taip sakyti šiek tiek netikslu. Dievo Žodis todėl ir vadinamas "gyvu", kad jis (atrodytų - tas pats tekstas) kiekvieną kartą jį skaitant maldoje atsiskleidžia vis labiau, vis gilesne prasme.

Kitas pavojus - skaityti vien "skanaujant". T.y. grožėtis išsireiškimais ir t.t. Nesakau, kad grožėtis draudžiama. Ne. Tai tiesiog būtina. Tačiau vien tik ieškoti kas gražu yra per mažai. Todėl geriausia nuostata yra priimti šį Žodį kaip dovaną. Kaip tai, ko dabar galbūt dar ir nelabai suprantu, tačiau priimu ir noriu gilintis. Neatsirinkinėdamas "tai gražu, o tai - ne". Šie žodžiai kelis šimtus metų buvo kruopščiai perduodami iš lūpų į lūpas. Ir tie kurie juos perdavinėjo buvo ne šiaip sau bemoksliai klajokliai. Jie buvo žymiai labiau už mus išprusę bei išsilavinę ir ko gero gerokai karščiau už mus meldėsi :)

Pabaigai - dar vienas :) Yra pavojus likti ties paskiromis eilutėmis. T.y. nesigilinti į tai kokia yra visos psalmės mintis. Kartais šią "mintį" sunkiau įvardyti, kartais - lengviau. Tačiau tiesiog būtina prieš pradedant psalmę melstis, bent jau porą kartų perskaityti ją visą. Tada pajusi jos bendrą nuotaiką, o maldoje suvoksi kurie žodžiai ar eilutės yra kertiniai. Aiškoka? :)

Malda

Susikurkite maldos aplinką - nžn, tylus muzikinis fonas, žvakė, žydiški maldos "rankšluosčiai" ant galvų - sugalvosit ką nors :) Reikės vedančiojo.
Meldžiamasi taip - vedantysis perskaito priegiesmį (jį galima išrinkti iš pačios psalmės: pvz. tą eilutę ar jos dalį, kuri labiausiai išreiškia bendrą psalmės mintį) ir pirmos psalmės eilutės pradžią iki ilgosios pauzės; tada (jei meldžiamasi chorais), padaręs ilgąją pauzę choras kuriame yra vedantysis drauge skaito antrąją eilutės dalį. Po eilutės padaroma trumpoji pauzė, tada kitas choras skaito sekančios eilutės pirmą dalį iki ilgosios pauzės, padaro pauzę, skaito toliau, tada vėl pirmas choras ir t.t.

Psalmės pabaigoje tinka melstis "Garbė Dievui". Galima melstis tiesiog atsisėdus, kaip ir psalmę, galima visiems drauge atsistoti ir kalbėti šią maldą (šiuo atveju kalbėti reikėtų lėtesniu tempu) palenkus galvą ir pečius (tai pagarbos Dievui ženklas - taip meldžiasi vienuolynuose). Meldžiamasi irgi chorais - pirmasis: "Garbė Dievui - Tėvui ir Sūnui, ir Šventąjai Dvasiai"; antrasis - "kaip buvo pradžioje, dabar, ir visados, ir per amžius. Amen". Po "Garbė Dievui" vėl pakartojamas psalmės priegiesmis. 

Bendrai imant, kūno laikysenos gali būti labai įvairios: galima visą laiką sėdėti (net ir per "Garbė Dievui"); galima daryti taip, kad vedantysis skaitydamas priegiesmį ir pirmos eilutės pradžią stovi; galima susitarti, kad visi atsistoja, kai pabaigoje meldžiasi "Garbė Dievui" ir kartu taria psalmės priegiesmį; galima stovėti visą laiką :) Taigi - laisvė. Tik reikia žinoti, jog kūno laikysenos irgi yra reikšmingos: stovėjimas išreiškia mūsų vienybę, susiklausymą, tai, jog suprantame, kad dabar visi bendrai meldžiamės; sėdėjimas yra mokymosi, klausymosi pozicija; nusilenkimas - pagarbos ženklas. Taigi - meldžiantis psalmes nederėtų susimesti koją ant kojos :)

Kitas maldos būdas - kai vedantysis skaito visą eilutę (darydamas pauzes), o tada visi likusieji skaito visą sekančią eilutę; tada vėl vedantysis, ir vėl visi likusieji (taip kartais daro vienuolynuose). Galima ir taip: kiekvienas ratu skaito iš eilės po vieną eilutę. "Garbė Dievui" meldžiasi visi drauge. Dar - vienas žmogus skaito psalmę, visi kiti meldžiasi klausydami. Pagaliau galima ir taip: visi skaito psalmę tyloje, ir po to spontaniškai balsu skaito eilutę, kuri jį patraukė, "užkabino". "Garbė Dievui" pabaigoje meldžiasi visi drauge, užveda vadovas kai jau mato, kad daugiau niekas neskaitys. Eilutę paskaityti privalo nebūtinai kiekvienas. Galima skaityti ir dvi eilutes. Tris irgi :) Bet vėlgi reikėtų jausti - šis maldos būdas yra ne tik pasakyti ir pasidalinti su kitais, tačiau ir klausytis kas kitam brangu, melstis drauge su juo jam brangiais žodžiais. Po psalmės skaitymo šiuo būdu pabaigoje galime (nekalbant "Garbė Dievui") visiems (chorais ar kaip kitaip) pasimelsti visą psalmę drauge. Tada pabaigoje - "Garbė Dievui".

Keletas psalmių. Paėmiau šiaip, daug negalvodamas :) Sėkmės!

[3:1 Dovydo psalmė. Kai jis bėgo nuo savo sūnaus Abšalomo.]

2 Ai, Viešpatie, kiek daug yra mano priešų! * Daug tų, kurie mane puola!

3 Apie mane daugelis sako: * 'Dievas jo neišgelbės!' [Sela]
 

4 Bet tu, Viešpatie, * esi man skydas nuo pavojaus;

mano garbė - * tu pakeli mano galvą!

5 Šaukiuosi balsu Viešpaties, * jis išklauso mane nuo savo šventojo kalno. [Sela]
 

6 Kai guluosi ilsėtis ir užmiegu, - atsibundu, * nes visą naktį Viešpats mane saugo.

7 Nebijau net dešimties tūkstančių priešų, * puolančių mane iš visų pusių.

8 Ateik, Viešpatie! * Išgelbėk mane, mano Dieve!

Juk tu mano priešams antausius skaldai, * nedorėliams dantis išdaužai.

Išgelbėjimas Viešpaties valioj; * tavo palaiminimas tebūna tavo tautai! [Sela]

[8:1 Chorvedžiui. Kaip 'Gitita'. Dovydo psalmė.]

2 Viešpatie, mūsų Dieve, + koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje! *
Savo didingumu apklojai dangaus aukštybes.

3 Mažylių ir kūdikių lūpomis + susikūrei šlovę savo varžovams sutramdyti, *
kad nutildytum priešą ir maištautoją.

4 Kai pasižiūriu į tavo dangų,- tavo rankų darbą,- *
į mėnulį ir žvaigždes, kuriuos tu pritvirtinai,-

5 kas yra žmogus, kad jį atsimeni, * kas yra mirtingasis, kad juo rūpiniesi?

6 Tu padarei jį tik truputį žemesnį už save * ir apvainikavai jį garbe ir didybe.

7 Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku, * padėjai visa prie jo kojų.

8 Avis ir jaučius - visus aliai vieno - * ir laukinius gyvulius,

9 padangių paukščius bei jūros žuvis * ir visa, kas tik keliauja jūrų takais.

10 Viešpatie, mano Dieve, * koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!

[77:1 Chorvedžiui. Pagal Jedutūną. Asafo psalmė.]

2 Mano balsas kyla į Dievą, * balsiai šaukiuosi;

mano balsas eina į Dievą, * kad mane išgirstų.

3 Savo nelaimės dieną meldžiuosi Viešpačiui, + visą naktį nepailsdamas tiesiu rankas, * 
bet mano širdis paguodos neranda.

4 Prisimenu Dievą, vaitoju; * kai pamąstau, prarandu viltį.

5 Akių man sudėti neleidi; * esu taip susirūpinęs, kad nebeištariu žodžio.

6 Mąstau apie senovės dienas, * seniai praėjusius metus.

7 Naktis praleidžiu kalbėdamas su savimi, * mąstau ir savęs klausiu:

8 'Argi amžinai Viešpats atmes mus * ir niekados mums nebus maloningas?

9 Nejau jis nustos mus mylėjęs * ir amžinai liks neištesėtas jo pažadas?

10 Argi užmiršo Dievas, kaip pasigailėti, * 
ir pykčio įniršyje savo gailestingumą nutildė?' [Sela]
 

11 Tuomet tariau: * 'Mano kaltė, kad pasikeitė Aukščiausiojo dešinė'.

12 Mąstau apie Viešpaties darbus,- * taip, atsimenu tavo ankstesnius stebuklus.

13 Apmąstau visus tavo darbus * ir apsvarstau tavo veiksmus.

14 Visa, ką darai, Dieve, yra šventa; * kuris dievas yra toks didis kaip Dievas?

15 Tu esi Dievas, kuris daro nuostabius darbus; * savo galybę apreiškei tautoms.

16 Galingu mostu atpirkai savo tautą, * Jokūbo ir Juozapo vaikus. [Sela]
 

17 Dieve, vandenys tave pamatė, + vandenys pamatė tave ir pabūgo, * 
net jūros gelmės drebėjo.

18 Debesys prapliupo lietumi, + padangės aidėjo tavo griausmu, *
žaibavo visur tavo strėlės.

19 Tavo perkūnas dardėjo lyg ratai, + tavo žaibai apšvietė pasaulį; *
žemė drebėjo ir purtėsi.

20 Tavo kelias ėjo per jūrą, + tavo takas - per galingus vandenis, *
bet pėdos tavo buvo matomos

21 Tu vedei savo tautą lyg kaimenę * per Mozę ir Aaroną.

paruošė bralgis