Tikrindamas kvjk.lt statistiką pastebiu, kad čia kartais užklysta žmonės su klausimu: "kaip gi reikėtų melstis tą brevijorių"? Sumąsčiau, kad galbūt vertėtų sureaguoti :) Greitomis "pramušęs" šį klausimą per visagalį gūglių matau, kad lietuviškos info šiuo klausimu kaip ir nėr...
-x-x-x-
Brevijorius - ar verta melstis ir kodėl?
Jei trumpai - brevijorius yra šiek tiek "aukštesnio levelio" maldos būdas. Tam, kuris jau paragavęs ne tik tikėjimo cukraus, bet ir rūgščių jo vitaminų :)
Kuo brevijorius išskirtinis?
- savo įsišaknijimu Dievo Žodyje;
- savo gana griežta tvarka (nustatyta kokias ir kiek psalmių melstis, kokį Dievo Žodį skaityti ir t.t.);
- savo "sausumu" (reikia "atrasti" jo skonį - dažniausiai tai nutinka tiems, kurie bando ieškoti gilesnės maldos, nuoseklesnio bendravimo su Dievu kasdienybėje);
- savo įsišaknijimu Bažnyčioje (net jei meldiesi vienas kambarėlyje - per šią maldą jungiesi su besimeldžiančia viso pasaulio Katalikų Bažnyčia, kuri skaito tas pačias psalmes, tą patį Dievo Žodį; tai reiškia taipogi, kad priimi Bažnyčios intencijas kaip savas ir jomis meldiesi);
Taigi, ar verta melstis? Ko gero taip :) Bet kartu noriu klausti:
Jei melstis - tai ar brevijorių?
Taip jau nutinka, kad koks nors jaunuolis sudalyvauja stovykloj, patiria bendros maldos džiaugsmą, sužino apie brevijoriaus gilumą, išgyvena susitikimą su Dievo Žodžiu bei dienos laiko pašventinimo per šią maldą slėpinį ir... ir širdy šūkteli: "melsiuos!" :)))
Gražu. Tikrai.
Tada kur nors kaip nors "susišaudo" brevijorių, išsiaiškina kaip ir ką ten daryt ir pradeda kasdienybės pašventinimo kelionę. Taigi, prisiima ištikimybės iššūkį :) Turbūt jokia kita malda nepatikrina mūsų ištikimybės ir neatskleidžia mūsų silpnumo taip puikiai, kaip tai padaro brevijorius.
Ir čia kyla atkritimo pavojus. Jaunuolis (o ir nebe-jaunuolis) matydamas, kad nesugeba ištesėti, gali įkristi į nusivylimą. Juk kipšas visada arti to kuris bando melstis. Mintys: "va, pasiryžau, nesugebėjau, ko gi vertas tas mano tikėjimas tada?" kartais ima ir pasibeldžia į tokio maldininko smegenaites.
Ar tai tikra nesėkmė? Atrodo, kad ne. Tiesiog reikėtų klausti, ar toks pasiryžimas buvo protingas :)
Kas pirmiau - dienotvarkė, ar brevijorius?
Pažiūrėjus į vienuolynus, seminarijas, darosi aišku, kad ten dienotvarkė eina koja kojon su brevijoriaus malda. Taip dienotvarkė padeda brevijoriui - yra laikas, eini ir meldiesi.
O ką daryt, jei esi ne vienuolyne ar seminarijoj, o universitete, vidurinėj, ar profkėj? Tada tenka dienotvarkę "pasigimdyt" pačiam ir ryžtis jos laikytis. Štai čia ir atsiremiamame į patį rimčiausią (turbūt) klausimą: "kur gauti laiko?"
Aišku, kas nors gali labai pagrįstai sakyti: "jei bus noro, bus ir laiko". Tačiau kaip jau sakiau - brevijorius yra ištikimybės malda. O ištikimybė reiškia, kad bus tokios dienos, kai noro nerasi nė su žiburiu. Būtent čia dienotvarkė (arba įprotis, arba dorybė, jei jau visai teologiškai bandom kalbėt) yra būtina.
Va čia ateiname iki klausimo, kuris mane išvertė iš lovos ir privertė vėlyvą valandą sėstis prie kompiuterio :))) Ar tikrai pasauliečiams (kurių gyvenimo ritmas kitoks nei vienuolių ir kunigų), o ypač jaunuoliams, reikia būtent brevijoriaus?
"Magnificat"
Nium... dabar visi galvos, kad darau čia reklamą :) Na, galbūt, bet reklamavimas šiuo atveju - viso labo "šalutinis produktas".
Reikalas tas, kad "Magnificat", mano manymu, yra žymiai labiau pasauliečiams pritaikyta maldos forma, kuri, tačiau, nepraranda visiškai nieko iš brevijoriaus turtų.
Sutrumpinta? Taip. Bet ar tikrai labai svarbu, ar perskaitysi vieną, ar tris psalmes? Juk jei šitoj maldoj svarbi ištikimybė ir dienos pašventinimas, tada svarbiau yra kiek kartų per dieną meldiesi, o ne kiek psalmių vienu kartu perskaitai...
Meditacijos ir pamokslai? Taip! Man rodos, kad žmogui, kuris siekia augti tikėjime, tai ypač svarbu. O lietuvių kalba brevijoriaus Skaitinių Valandos tekstų (kuriuose ir yra homilijų ištraukos) dar neturime. Taigi - puiki galimybė ne tik susitikti su Dievo Žodžiu, bet ir augti jo pažinime, atrasti Žodžio aiškinimo grožį.
Mokymas? Vėlgi - taip. Kiekvienoj knygutėj - liturginė ir Biblijos tema, viršelio paveikslo pristatymas, liturginių skaitinių kalendorius. Žodžiu - padarytas patogus ir neperkrautas "kelioninis" rinkinukas kasdieniuose rūpesčiuose užsilaksčiusiam tikinčiajam :)))
Pirkti kiekvieną mėnesį? Taip, taip, taip! Ir tokiu būdu ne tik patvirtinti savo ištikimybę (juk galima tai laikyti lygiaverte auka Bažnyčiai - ar įdėsi kelis litus į rinkliavos krepšelį, ar įsigysi "Magnificat" - Bažnyčiai bus lygiai ta pati, o gal net ir didesnė nauda), bet ir paremti šį puikų apaštalavimą.
Pabaigai
Jėzus, kaip visada, išmintingiausias. Jisai sakė, kad prieš statant bokštą verta susiskaičiuoti plytas. Arba prieš užsiimant vaisių prekyba, įkišti žemėn (bent jau garstyčios) sėklą.
Tas pat galioja ir maldai. Ginkdie, nebandau sakyti, kad brevijorius yra "neįkandamas" pasauliečiams, arba, kad jų "levelis per žemas" tokiems dangiškiems skanėstams :))) Tiesiog... mačiau jau nemažai pasiryžusių ir... nemažai nusivylusių.
Taigi - gal verčiau pradėti iš lėto ir tada bandyt įsibėgėti?
Galbūt pradžiai užteks vien ryto maldos ir kasdien perskaitytos Evangelijos? O jei ir tai pasirodys per daug, tada vien tik Evangelijos? Juk tai - kiekvieno krikščionio dienos su Dievo Žodžiu centras.
Tačiau daryti tai kasdien! Pagal principą: nedaug, bet dažnai.
Psalmėj skaitau: "Teisieji žaliuoja lyg palmės ir auga lyg kedrai Libano". Mhm... o nuo ko viskas prasidėjo? Vėjas iš kažkur atnešė sėklytę. Vis tik įdomiausia, kad tie aukštaūgiai Libano kedrai tai auga juk kasdien. O va, jei stovėtum ir žiūrėtum - nematytum. Va kaip lėtai jie auga. Tai ne kokie bambukai :)))
p.s.
Galvojau pabaigoj parašyt paraginimą pasidalint (jau ir buvau parašęs netgi). Ištryniau. Jei bus noro dalintis - ir be paraginimo tai įvyks. Juolab, kad jau vis tiek paraginau :)))
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
tikrai kartais klausiu kaip reikia melstis o gal galima įsigyti ?
Super. :) Labai naudingas, įdomus ir teisingas straipsniukas. Ir "Magnificat" reklama. :))
Pati esu kažkada labai labai seniai susižavėjusi brevijorium, pasiryžusi jį melstis ir.. perdegusi. Va va. Tik padidinau nusivylusiųjų skaičių. :)
Užtat dabar jau ilgokai draugauju su "Magnificat" ir labai džiaugiuosi, kad toks dalykas apskritai yra. Gal kiek brangokai jis man kartais atsieina, bet tikrai verta pirkti, verta aukoti ir verta patvirtinti savo ištikimybę Viešpačiui... Kaip čia ir parašyta. Va. Taip manau. :)
Geras straipsnis, dėkui.
Mesltis brevijorių man yra nuolatinis džiaugsmas, nes jį dažniausiai paimu į rankas jau gerokai užsibuvus dykumoje... Vis įvyksta mažas atsivertimo stebuklas ir džiaugsmas:) Brevijorius gražina mane į motinos Bažnyčios pulsą, tai labai primena, kad nesu viena.
Aha, meldžiantis brevijorių atsitiko tas išgyvenimas susitikimo su Dievo Žodžiu.
Ir :) brevijorius padėjo man įsimylėti Bažnyčią. Ir būna, kad staiga imu melstis psalmėm, kurias bekartodama išmokau.
O dienotvarkė... :)
šiuo metu iš brevijoriaus tik Rytmetinę meldžiuos. Tik savaitgaliais ir kitas maldas.
O "Magnificat" man labai brangus būtent dėl kasdienių skaitinių ir meditacijų.
Gerai. :) Ir ne per sunku šešiolikmečiams, kurie dažniausiai dėl to pergyvena. :)
Galvoju, gal būtų gerai pasidalinti savo kelione su šia malda. Kad būtų drąsiau ir kitiems. Jaunuoliams bei kitiems pasauliečiams.
Pirmą kartą maldą iš brevijoriaus išgirdau bendruomenėje, kai visi kartu melsdavomės kartą per mėnesį sekmadienio rytmetinę. Labai stipru būdavo. Gal po kokių metų ar daugiau pradėjau domėtis ta malda ir melstis rytmetinę kiekvieną sekmadienį namuose. Ir dar po kokių metų - keletą kartų per savaitę, kol dar po kelių metų - kiekvieną dieną meldžiausi rytmetinę. Taip laipsniškai brevijoriaus maldos daugėjo: po kurio laiko atsirado laiko ir vakarinei, o dar vėliau - ir dieninei. Sunkiausia, žinoma, rasti laiko dieninei, jai daugiausia trukdžių. Todėl, manau, mums patiems reikia nuspręsti kaip, kiek ir kada melstis.
Taigi, drąsinu tuos, kurie jaučiate troškimą melstis iš brevijoriaus. Tas troškimas - ne šiaip sau, tai Dievo kvietimas. Sprendžiu iš to, kaip ta malda atėjo į mano gyvenimą: man niekas nesiūlė, niekas nemokė, tiesiog pats troškimas nuvedė reikalingu keliu. Nusipirkau brevijorių, mokiausi, skaičiau, klausinėjau "profų".
Kaip rasti laiko šiai maldai mūsų perkrautoje paroje? Brevijoriaus malda ir čia atvedė į atsakymą. Kol nesuvokiu Dievo kaip asmens, tikrai realaus, ESANČIO mano gyvenime asmens, sunku rasti laiko susitikimui.
Kitas momentas - kur tas asmuo yra: svarbiausioje vietoje ar kažkur soste už mano gyvenimo ribų. Man brangus ir svarbus, dalyvaujantis mano gyvenime ar sekmadienių ir švenčių Dievas.
Nuo to priklauso ar ir kiek skirsiu Jam laiko susitikimui maldoje. Nes tai vienintelis būdas susitikti su Juo.
Ir dar - labai didelė man čia sąsaja su mano santykiu su artimu: kaip elgiuosi su savo net mylimiausiais asmenimis, labai panašiai elgiuosi ir su Dievu. Jei nerandu laiko, elgiuosi atsainiai, nesugebu sistemingai bendrauti ir laikytis susitarimų su draugais ir kitais mano mylimais žmonėmis, greičiausiai sunku "susitarti" ir dėl susitikimo su Dievu. Viskas labai siejasi. Mokydamiesi tvarkingo santykio su artimu, mokomės ir to paties su Dievu. Ir atvirkščiai, mokydamiesi tvarkingai ir ištvermingai būti su Dievu, mokomės tokio pat buvimo su artimu.
Tačiau - nenusiminkime, kai ne viskas puikiai sekasi. Ir taip būna. Viskas vyksta po truputį, žingsnis po žingsnio.
Tad tokie netrumpi mano pastebėjimai :)
Kaip gerai, kad toks straipsniukas gimė :D Labai naudinga. Dėkui.
Ale man tai sunku taip melstis. Brevijorijų esu bandžius su viena bendruomene ir labai labai gerą jausmą širdy paliko. Bet viena negaliu nors tu ką... Šiuo metu net ir su Magnificat negaliu... Matyt, toks laikotarpis... Ir šiaip paaugt tam dar, matyt, reikia :) Bet labai džiaugiuosi, kad Magnificat pradėjo leisti. Iš tiesų be galo naudinga ir patogu :)
Magnifikatui net nereikia reklamos, puikus leidinys tikrai visom prasmėm (kalbu iš profesinės pusės :) : malonus rankai ir kišenei formatas, o apie turinį net žodžių trūksta.. Paskaičius tekstuką darbe, net pakėliau užpakalį nuo šiltos kėdės ir nubridau per balas nusipirkt, nes šį mėnesį vis tingėjau. Reklamos auka :))
Beje, straipsnyje taip ir nepaaiškinai KAIP vistiktai melstis tą brevijorių..
che che che :) paaiškinau.
pasauliečių būdas melstis brevijorių vadinasi "Magnificat" :)))
na taip, žinau, dabar yra proga mane apkaltint pasauliečių "menkinimu" ar dar kokiais nors nebūtais dalykais... bet čia tik todėl, kad yra pagunda galvoti, jog brevijorius tai jau kažkaip "geriau" negu kokie nors "pakaitalai"... ir kad tipo "pasauliečiams tai čia jau per silpnos blauzdos".
visais įmanomais būdais norėčiau to išvenngti :)
tiesiog - nemanau, kad labai svarbu kiek kartų ir kokį psalmės atliepą naudot; kurios šventės puslapyje jį susirast; kada atsisėst, o kada atsistot besimeldžiant. Visi šie dalykai brevijoriuje griežtai "sustyguoti" todėl, kad būtų įmanoma melstis kartu bendruomenėje.
Vis tik jei jau pasaulietis klausia "kaip melstis brevijorių", darosi aišku, kad jis meldžiasi asmeniškai. Taigi, verčiau jau tegu jis skiria daugiau jėgų ištikimybei, per daug nesukdamas smegenies dėl liturginių laikysenų ar "teisingo" maldų eiliškumo :) Užteks intuityviai pagarbios laikysenos ir kryžiaus ženklo Evangelinių giesnių pradžiose :)
Tadu reiketu pataisyt antraste i "kaip melstis "Magnificat" :)) Namuose man be abejo uztenka Magnifikato. Bet ir pasaulieciams kartais tenka kelias dienas dienas praleisti vienuolyne, kur jie ir vienuoles meldziasi atskirtose erdvese, bet vienoj patalpoj. Brevijoriu kartu, vieni kitu nematydami. Pirmakart blaskiausi po ta brevijoriu, nesuprasdama kaip ten vartyti, kokias psalmes giedoti - norisi kartu gi :), kol sunervino ir numeciau... Veliau, vienuoles paaiskino kaip, bet ten per sudetinga prisiminti is pirmo karto, jei neuzsirasai ar nesi vienuole :)) Todel ir prisikabinau :))
Sikart be lietuvybes, atsiprasau
Kiek patyrinėjus "Magnificat" spausdinamą rytmetinę ir vakarinę maldas atrandu tas pačias psalmes ir skaitinius, ir visą maldos eiliškumą iš brevijoriaus, kuris išleistas lietuvių kalba pavadinimu "Dievo tautos liturginės valandos" Lietuvos Vyskupų Konferencijos 1994 m. su pastaba - be skaitinių. Tiesa, "Magnificat"-e psalmė tik viena. Taigi "Magnificat" rytmetinė ir vakarinė irgi brevijorius :). Tik jis pritaikytas skubantiems ir reikaluose paskendusiems pasauliečiams.
Iš pirmo karto viską suprasti ir atsiminti, kad galėtum paskui melstis asmeniškai, aišku, kad sunku. Todėl geriausia to mokytis su išmanančia bendruomene. Kad ši malda tapo man artima esu dėkinga sesutėms vienuolėms, kurios mokė, leisdamos kartu melstis ir klausinėti. Tik taip brevijoriaus pradžioje surašyti nurodymai tapo aiškūs. Ir ne per vienerius metus.
Kantrybės tau :)
Šiandien tokia diena, kai norisi ginčytis :) nors gal ir neverta, tačiau.. ai, kad jau kabinėjuos, tai.. :)
Pirmas Magnifikato numeris nepristatomas kaip brevijorius. Jame rašoma, kad tai kasdienės maldos vadovėlis (:)) pasauliečiams, sudarytas remiantis Liturginėmis valandomis. ir t.t. Nu aišku, kad remiantis brevijorium. Bet atėjo į galvą juokinga mintis, kad patrumpinus sutaną, prisiuvus joje daugiau sagų, apykaklių, gėlyčių ir kitokių patobulinimų, ji visai būtų pritaikyta moterims vilkėti. bet ar tada ji vistiek vadintųsi sutana? Manau - ne, greičiau - suknele, perdaryta iš sutanos, bet ne sutana, pritaikyta moterims :)
Ach tie įkyrūs pasauliečiai, kišasi, kur nereikia, net į vienuolynus, šneka bileką, nieko nesupranta.. :) ir dar ginčijasi. aha :) nekreipkit dėmesio, ok?
Nu jaaa :)
Žinai, metam tuos brevijorius ir sutanas :) Tegu liek kaip yr...
Man labai patink tokia kita malda, kurią dar vadin Jėzaus. Trumpa i be komplikacijų :)
Liuks straipsniuką apie ją radau: čia .
Tuo i norėč baigt :)