Žiemiško pasivažinėjimo mintys

Vakar žiūrėjau nuotraukas iš Indijos ir Nepalo. Taip, grožis. Ypač kai nuotraukoje matosi kalnai, apšviesti į vakarus krypstančios saulės. Virš jų debesų masyvas. O tolumoj, dar aukščiau tų debesų... tolimos... snieguotos... Nepalo viršūnės. Mistika. Juk, atrodo, virš tokių debesų nieko nebūna... Kaip gražu.

Šiandien žavėjausi gimtuoju kraštu. Užima kvapą ryte lekiant greitkeliu Vilnius-Kaunas, kai laukai švelniai baltuoja, kai saulė šviečia pro apšerkšnijusius miškus.. Kai tolumoj horizontas toks padūmavęs. Ir visas pasaulėlis atrodo toks švelniai mėlynas-geltonas-rudas (nes kur ne kur dar kyšo sudžiuvę žolynai). Ir pro Kaišiadoris važiavom, nejučiom apie kvjk pagalvojau. Kaip gražu po šita saule. Močiutė šalia sėdėdama sako, vaikeli, ryt Adventas, o čia viskas taip gražiai baltai papuošta...

Norėtųsi, kad ir mintys taip pat būtų papuoštos per naktį baltai it šerkšnu.

Vakar naktį jau galvojau jungtis kompiuterį ir rašyti dar vieną ilgą laišką savo bendruomenei dėl eilinį kartą sprendžiamų klausimų. Daug norisi pasakyti. Kartais, galvoji, ar ne dėl to, kad kažkas kažką rašydamas ant kažko tavy užmynė skaudžiai. O gal dėl to, kad teisingai užmynė... O gal iš tiesų tos galvoj gimstančios mintys yra ne tik mano mintys, o tai, ką turiu parašyti? Sunku rašyti atvirai, bijai, kad gali ką įskaudinti.. Nes nesinori visko saldinti cukrumi ar medum, bet šitas parašytas žodis toks toks šaltas, toks negyvas, toks lankstus interpretacijoms, kad dažniau žeidžia ne tuo, kad pasako tiesą/netiesą, o savo aštrumu ir bejausmiškumu. Taip ir prasideda nesusišnekėjimai.

Šiandien ryte vis dar norėjau parašyti ir su dvigubai didesniu įkarščiu. Tačiau kol grįžau iš pasivažinėjimo, tas noras kažkur pradingo. Viena vertus, gerai. Bet... gal reikėjo parašyti? Gal turėjau pasakyti tuos žodžius...?

Palieku rytojui. Rytoj Dievo diena. Rytoj pirma Advento diena. Gal pamačius tuos žmogelius gyvai, žodžiai patys teisingai susidės.

Va. O moralas? Moralas toks, kad Dievo Žodis puošiasi baltai. Ir kad Dievo Žodis gyvas. Todėl Jame tiek daug meilės ir šilumos. Nors Jis ir "kanda". Nejučiom galvon atėjo žodis - vilna :D

Balto visiems Advento.