Norai? Gundymai?

Šiandien iš visų pusių - dykuma. Gražus Dievo Žodis šiandien, gražūs pasidalinimai, nuotraukos... Noriu ten! Noriu pavaikščioti tais akmenimis, pajusti tą saulę... Dievo valia pavyks. Užtat visad yra proga išeiti ton dykumon savyje (jaučiu, neišvengiamai ten išeini, seki paskui).

Kažkada jau senokai galvojau, koks galėtų būti man pats pats didžiausias gundymas dykumoje. Stebuklingai pirma mintis pavirto ne gundymu, bet laimėjimu - ne mano, bet Jėzaus. Piktasis truputį apsigavo... Ir tada niekas dykumoj atrodo nebebus sunku. Na, gerai, tuo konkrečiu metu gal ir bus, bet jei Jėzus gyvas, jei Jis ten mūsų laukia, kas gali būt baisu? Niekas. Nič niekas.

Šiandien grįžau laiku 3 metus - tėvas Antanas Saulaitis, trumpam grįžęs Lietuvon, aukojo Jonuose Mišias. Išėjus iš mišių truputį nebesigaudžiau laike. Prisimint praeitį... ir žiūrėt toliau :) Kaip gerai vėl norėt Gavėnios :) Kaip gerai vėl norėt dykumon.

*Pasninkausiu žodžiu, sotinsiuos Žodžiu.*

Gražaus visiems sekmadienio.