Nauja pradžia

Pradėjom šlovinimu. Naują rudens sezoną (nuo sekmadienio vėl giedosim Mišiose). Nesitikėjau, kad choras bus toks didelis šiandien. Ir kad taip būsim išsiilgę vieni kitų. TIKRAI nesitikėjom (VISI!), kad bus tiek daug žmonių, kad jie KARTU su mumis giedos ir kad ATEIS arbatos ir sausainių (atrodė, tiek daug pirkom... o neužteko... net puodelių neužteko...).

Viskas be galo gražu. Kai pradėjom "Įeinu su gyriaus giesme", maniau, nebegalėsiu giedot. Nes taip per vargus įeinu ir ta giesmė tokia kreiva šleiva. Bet gyriaus! Taip, šlovinimas keičia veidą... Ašaras keičia šypsena. Nes aplinkui visur visur Dievo Artumas. Ir taip norisi visus atėjusius apkabinti ir padėkoti: ačiū, kad meldėtės kartu su mumis, kad BUVOTE kartu su mumis, klausėtės žodžio ir dalinotės tais mažais sausainėliais.

Aišku, buvo ir pratęsimas, ir dar giesmių, ir dar visko visko.

Tai štai kokia ta pirmoji rugsėjo pirmoji, nebeturinti "mokslinės" prasmės. Nuo šiol rugsėjo pirmosios bus kitokios. Ir ačiū Dievui :)

VISUS su rugsėjo pirmąja! Ir su rudeniu :) Kad ir kaip būtų niūru šį metų laiką, reikia nepamiršt, kad ir jis mums dovanotas :) Geros pradžios ir sėkmės darbuose/moksluose/Gyvenime!