Laisvė

 Tegyvuoja Lietuva! :)

Šiemetinė kovo 11 d. jubiliejinė. Net keista, kad jau 20 metų galime savą kraštą galim vadinti nepriklausoma ir laisva Lietuva... Truputį pavydu, kad per mažos būta, kad nepamenu tos dienos... Sako, žiūrėjau televizorių, kai Landsbergis Aktą skaitė, bet nepamenu... Išbarstyta viskas taip galvelėj, po vieną faktą tik prisimenu iš tų senobinių 1990-1993 m. laikų. Bet, manau, svarbu, kad sėdėtume ir klausinėtume tėvų, kaip ten viskas buvo! Kad turėtume ką savo vaikams perduoti, papasakoti apie tokią svarbią dieną Lietuvėlei... Sunkus buvo metas, bet kaip gražu... Kiek daug davė mums ta viena diena. 

Žiūrėjau vakar šventinius renginius, kalbų klausiaus, ir tokia įdomi mintis kilo: jei nebūtų buvę vardinio balsavimo Seime, kiek kaži žmonių būt pasirašę šį Aktą? Bet taip nuveji mintį - juk nesvarbu. Na taip, didžiajai daugumai tuo metu Seime sėdėjusių žmonių ši diena buvo labai didelis išbandymas - o kas jei mūs nepaleis Sovietų Sąjunga, kur mes dėsimės...? Bet va tikėjimo būta. :)

Ir dar labai džiugino vakarykštis koncertas Katedros aikštėj. Ne dėl muzikos, nors kai kurios tų dainų, be kurių neįmanoma įsivaizduoti tokių minėjimų, ir virpina širdį. Bet va dėl iš televizoriaus sklindančio "Vytautai, Vytautai", kuris verčia prie stalo sėdinčius ir linksmai žaidžiančius būrį draugų pakelt akis į televizorių ir aikčiot iš nuostabos. Pirmą kartą gyvenime matau minią žmonių, skanduojančią gerbiamo profesoriaus vardą... Pirmą kartą išgirdau juos, taip tvirtai šaukiančius "Ačiū" žmonėms, padėjusiems mums atgauti laisvę. Sėdėjom visi prilipę prie mažyčio ekrano, stebėjomės, aikčiojom, o širdy degė tokia šiluma mūsų jaunimėliui, garbiam žmogui ant scenos, skaitančiam Akto tekstą ir raginančiam jaunimą, meilė Tėvynei ir, manau, nesuklysiu už visus kalbėdama, meilė Dievui, kuris mums tą laisvę padovanojo.

Visus jus jau su praėjusiu, bet labai labai svarbiu visų mūsų gimtadieniu! :)

 nuotraukos iš www.lrs.lt, iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) archyvo; aut. Stasys Laukys.